SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS METODIKŲ POVEIKIS JUOSMENINĖS STUBURO DALIES SEGMENTINIAM IR FUNKCINIAM NESTABILUMUI.STRAIPSNIŲ ANALIZĖ

Ištrauka

SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS METODIKŲ POVEIKIS JUOSMENINĖS STUBURO DALIES SEGMENTINIAM IR FUNKCINIAM NESTABILUMUI.STRAIPSNIŲ ANALIZĖ
BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS

TURINYS
SANTRAUKA 5
SUMMARY 7
ĮVADAS
1. LITERATŪROS APŽVALGA IR ANALIZĖ 10
1.1. Juosmeninės stuburo dalies anatomija ir fiziologija 10
1.2. Juosmeninės stuburo dalies nestabilumas, priežastys, paplitimas 12
1.3. Juosmeninės stuburo dalies nestabilumo ir jo sukeliamo nugaros skausmo gydymo 
būdai 17
2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS 19
2.1. Tiriamieji 19
2.2. Tyrimo metodai ir organizavimas 19
2.3. Statistinė analizė 21
3. REZULTATAI 27
4. REZULTATŲ APTARIMAS 30
IŠVADOS 34
LITERATŪRA 36
PRIEDAI 40

ĮVADAS
Pakankamam stuburo stabilumui reikalingas visų juosmeninės stuburo dalies raumenų
dalyvavimas (Cholewicki et al., 1996). Kuomet raumenys susitraukia, jie kartu sukuria jėgą ir
standumą. Jėga gali veikti stabilizuojančiai arba ne, o tuo tarpu standumas visada stabilizuoja
(Brown et al., 2005). Tačiau raumenys taip pat sukuria judesius apie tris stuburo ašis, visuose
lygiuose. Tai apribojimas reikalaujantis nuolatinės raumenų veiklos, kuriai reikalinga prisitaikanti
motorinė sistema, ištvermingi raumenys ir pakankama stuburo tolerancija, kad būtų išlaikomos
susidariusios apkrovos (Kavcic et al., 2004). Kai raumenys, atsakingi už stuburo stabilizavimą
veikia darniai, apsaugomos nervinės struktūros, suteikiamos palankios sąlygos jėgų perdavimui tarp
viršutinių ir apatinių galūnių bei išvengiama mechaninių pažeidimų, stuburo segmentuose ir
sunaudojama mažiau energijos (Izzo et.al, 2013). Stuburo nestabilumas yra apibrėžiamas kaip
nenormalus atsakas į gaunamas apkrovas, kuriam yra būdingas stuburo segmentų judėjimas už
normos ribų (American Academy of Orthopedic Surgeon, (1985). Nestabilumas gali būti pasekmė
audinių pažeidimo, dėl to segmentą yra sunkiau stabilizuoti bei nepakankama raumenų jėga,
ištvermė ar prasta raumenų kontrolė ir nestabilumas yra visų šių trijų kombinacija (Barr et all.,
2005). Stabilumo praradimas yra svarbi priežastis, kuri sukelia nugaros skausmą, ypač juosmeninėje
stuburo dalyje (Izzo etl.al, 2013). Apatinės nugaros dalies skausmas (angl. lower back pain) kelia
rimtą išbandymą pasaulinei sveikatos priežiūros sistemai (Puntumetakul et.al, 2013).Daugelis
žmonių, jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą sumažina fizinį aktyvumą, tam kad sumažintų
skausmą ir to pasekoje, atsiranda raumenų silpnumas, sumažėja sąnarių paslankumas, kas paskatina
lėtinio nugaros skausmo atsiradimą (Park et al., 2015).
Tyrimo tikslas. Padaryti tiriamųjų straipsnių analizę ir išsiaiškinti, kurie kineziterapijos
metodai yra veiksmingiausi, esant juosmeninės stuburo dalies segmentiniam ir funkciniam nestabilumui.
Tyrimo uždaviniai.
1. Įvertinti skirtingų kineziterapijos metodų poveikį juosmeninės stuburo dalies amplitudei,
raumenų jėgai ir motorinei kontrolei, esant juosmeninės stuburo dalies segmentiniam ir
funkciniam nestabilumui.
2. Įvertinti skirtingų kineziterapijos metodų poveikį juosmeninės stuburo dalies skausmui ir
negaliai, esant juosmeninės stuburo dalies segmentiniam ir funkciniam nestabilumui.
3. Palyginti skirtingų kineziterapijos metodų poveikį juosmeninės stuburo dalies amplitudei,
raumenų jėgai, motorinei kontrolei, skausmui ir negaliai, esant juosmeninės stuburo dalies
segmentiniam ir funkciniam nestabilumui.

1. LITERATŪROS APŽVALGA IR ANALIZĖ
1.1. Juosmeninės stuburo dalies anatomija ir fiziologija
Stuburą sudaro 33,34 slanksteliai, o juosmenį 5. Tai netaisyklingos formos akytieji kaulai
(Karpavičienė, Seibutis, Zchovajevas, 2011). Tarp dviejų gretimų slankstelių yra visų jungčių rūšys.
Slankstelių kūnus jungia tarpslankstelinis diskas (kremzlinė sąauga), ataugas ir lankus – raisčiai
(skaidulinė jungtis), o sąnarinės ataugas – plokštieji dentriniai sąnariai (Anusevičienė, Cibas,
Lilienė, 2002). Juosmens slankstelių kūnai ir keterinės ataugos stambios, kyšo tiesiai atgal
(Karpavičienė, Seibutis, Zchovajevas, 2011). Liemens judesiai galimi aplink visas tris judėjimo
ašis: skersinę ašį pirmyn – lenkimas, atgal – tiesimas (ir susilenkus, ir atsilošus); vertikaliąją ašį –
sukimas kairėn arba dešinėn; strėlinę ašį – lenkimas į kairį arba dešinį šoną, galimas sukimas ratu
(Zachovajevas, 2011)(3pav.). Įvairios stuburo dalys nevienodai lanksčios Didžiausios amplitudes
judesys yra apie transversinę ašį - lenkimas ir tiesimas, ypač kaklinės krūtininės dalių.