SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ POVEIKIS MIOKARDO INFARKTĄ PATYRUSIŲJŲ FUNKCINIAM PAJĖGUMUI

Ištrauka

SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ POVEIKIS MIOKARDO INFARKTĄ PATYRUSIŲJŲ FUNKCINIAM PAJĖGUMUI
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

TURINYS
SANTRAUKA 4
SUMMARY 6
ĮVADAS 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA 10
1.1. Miokardo infarktas 10
1.1.1. Miokardo infarkto klasifikacija ir rizikos veiksniai 11
1.1.2. Miokardo infarkto pasekmės 13
1.2. Funkcinio pajėgumo pokyčiai patyrus miokardo infarktą 13
1.3. Funkcinio pajėgumo tyrimo metodai 16
1.4. Fizinių pratimų poveikis asmenims, patyrusiems miokardo infarktą 18
1.5. Kineziterapijos metodai, taikomi funkciniam pajėgumui atgauti 19
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS 22
2.1. Tiriamieji 22
2.2. Tyrimo metodai 23
2.3. Tyrimo organizavimas 24
2.4. Matematinė statistika 26
3. TYRIMO REZULTATAI………………………………………………………………………..27
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS……………………………………………………… 39
IŠVADOS 41
LITERATŪRA ………………………………………………………………………..42
PRIEDAI……………………………………………………………………………………………49

ĮVADAS
Miokardo infarktas (MI) – pavojinga išeminės širdies ligos pasireiškimo forma, nulemianti
21–58 proc. visų staigios (ikihospitalinės) mirties atvejų. Šia liga dažniausiai serga vyresnio
amžiaus žmonės (Antuševas ir kt., 2009).
Ūmaus MI paplitimas didėja su vyresniu amžiumi. Apsunkintas kvėpavimas bei ribota
kasdieninė veikla yra pagrindiniai simptomai, atsirandantys dėl sumažėjusio funkcinio organizmo
pajėgumo. Tai įtakoja gyvenimo kokybę (Rees et al., 2009).
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, dažniausiai žmonės miršta dėl širdies ir kraujagyslių
ligų (Žilinskas, 2004).
2000 m. mirtingumas dėl širdies-kraujagyslių ligų 100 000 gyventojų sudarė 566,4 (t.y.
53,78 proc. visų mirties atvejų). Pati liga ir jos sukeltas invalidumas yra aktuali medicininė ir
socialinė - ekonominė problema (Jurgelevičienė, 2004).
Nepaisant didžiulės farmakologinio gydymo pažangos, daugelis pacientų po ūmaus MI,
skundžiasi dusuliu, nuovargiu, sumažėjusiu fiziniu pajėgumu ir prasta gyvenimo kokybe. Du mln.
žmonių yra hospitalizuojami ir apie 300,000 miršta kiekvienais metais nuo ūmaus MI (Rees et al.,2009).
Fiziniai pratimai yra plačiai taikomi gerinti toleranciją fiziniam krūviui asmenims
sergantiems koronarine širdies liga bei persirgusiems MI. Per pastaruosius dešimt metų buvo
išstudijuotas fizinių pratimų poveikis sergantiesiems ūmiu MI. Ligoniams, persirgusiems MI,
gydyti naudojami pratimų modeliai, kurių poveikis yra pagrįstas klinikiniais tyrimais bei kitomis
studijomis (Rees et al., 2009).
Pacientams po ūmaus MI buvo nustatytos trys individualių pratimų modelių grupės:
aerobiniai pratimai, jėgos pratimai ir kvėpavimo pratimai (Rees et al., 2009).
Grupinės aerobinės treniruotės buvo plačiai naudojamos Skandinavijos ligoninėse, gydant
asmenis sergančius koronarinėmis širdies ligomis. Jos skirtos lavinti fizinį pajėgumą, savo kūno
suvokimą, emocinę gerovę, taip pat skatina grįžimą į darbą bei gerina pasveikimo prognozes.
Grupinės aerobinės treniruotės yra naudojamos reabilituojant ligonius po ūmaus MI (Rees et al.,2009).
Yra spėjama, kad jėgos treniruotė ir raumenų masės didėjimas gali sumažinti daugybinius
širdies – kraujagyslių ligų rizikos faktorius. Jėgos pratimų įtraukimas į pratimų programą buvo
patvirtintas Amerikos Širdies Asociacijos, Amerikos Sporto Medicinos Koledžo bei Amerikos
Diabeto Asociacijos, kaip sudėtinė bendros sveikatingumo ir fitneso programos dalis. Tačiau jėgos
treniruotės saugumas ir efektyvumas vis dar nėra gerai ištirtas (Braith & Stewart, 2009).
Dauguma fizinių užsiėmimų apima aerobinius ir anaerobinius krūvius. Dėl didelių
fiziologinių skirtumų tarp aerobinių (ištvermės) ir anaerobinių (jėgos) pratimų, šie du pagrindiniai
treniravimo tipai rekomenduojami atlikti atskirai (Rees et al., 2009).
Pratimų programos turinys, optimali treniravimo dozė bei treniravimo tipas vis dar išlieka
klausimais, kuriuos reikia ištirti (Rees et al., 2009).
Tyrimo tikslas. Nustatyti, kuri kineziterapijos programa – aerobinė, jėgos ar kombinuota –
turi didesnį poveikį patyrusiųjų miokardo infarktą funkciniam pajėgumui.
Uždaviniai:
1.Įvertinti tiriamųjų per 6 min. nueitą atstumą, ramybės kraujospūdį ir pulsą bei subjektyvius
nusiskundimus prieš ir po aerobinės kineziterapijos programos.
2.Įvertinti tiriamųjų per 6 min. nueitą atstumą, ramybės kraujospūdį ir pulsą bei subjektyvius
nusiskundimus prieš ir po jėgos kineziterapijos programos.
3.Įvertinti tiriamųjų per 6 min. nueitą atstumą, ramybės kraujospūdį ir pulsą bei subjektyvius
nusiskundimus prieš ir po kombinuotos kineziterapijos programos.
4.Palyginti skirtingų kineziterapijos programų poveikį tiriamųjų funkciniam pajėgumui.
Hipotezė:...