KINEZITERAPIJOS POVEIKIS GALŪNIŲ FUNKCIJAI, SERGANT REUMATOIDINIU ARTRITU

Ištrauka

KINEZITERAPIJOS POVEIKIS GALŪNIŲ FUNKCIJAI, SERGANT REUMATOIDINIU ARTRITU
BAIGIAMASIS DARBAS

TURINYS
SANTRAUKA 4
SUMMARY 5
ĮVADAS 6
1. Literatūros apžvalga 8
1.1 Reumatoidinio artrito samprata, etiologija ir paplitimas 8
1.2 Reumatoidinio artrito klasifikacija, klinika, diagnostiniai kriterijai ir gydimas 9
1.2.1 Reumatoidinio artrito klasifikacija 10
1.2.2 Reumatoidinio artrito klinika 10
1.2.3 Reumatoidinio artrito gydymas 11
1.3 Fizinis aktyvumas ir kineziterapija, sergant reumatoidiniu artritu 12
2. Tyrimo metodai ir medžiaga 15
2.1 Tyrimo charakteristika 15
2.2 Tyrimo kontingentas 15
2.3 Tyrimo metodų charakteristika 15
3. Tyrimo rezultatai 17
3.1 Kineziterapijos poveikis rankos ir kojos funkcijų rodikliams, sergant reumatoidiniu artritu 17
3.2 Kineziterapijos poveikis galūnių judesių amplitudžių ir raumenų jėgos rodikliams, sergant 
reumatoidiniu artritu 24
3.3 Kineziterapijos poveikis skausmo intensyvumo rodikliams, sergant reumatoidiniu artritu 27
4. Tyrimo rezultatų aptarimas 29
IŠVADOS 31
LITERATŪRA 32
PRIEDAI 35

ĮVADAS
Problemos aktualumas. Reumatoidinis artritas yra lėtinė uždegiminė autoimuninė liga,
pasireiškianti sinovinių sąnarių destrukciniu progresuojančiu uždegimu, pažeidžiant sąnario kremzlinį,
kaulinį ir kitus periartikulinius audinius (Scherer et al., 2020). Ligos pradžioje dažniausiai pasireiškia
delnakaulių - pirštakaulių, riešų ir padikaulių - pirštakaulių smulkiųjų sąnarių bei kelių sąnarių
simetrinis uždegimas su patinimu, jautrumu, rytiniu sąstingiu ir nuovargio bei peršalimo pobūdžio
jausmu. Ligos pradžioje 70 proc. sergantiems reumatoidiniu artritu žmonėms yra būdingas lėtas ligos
progresavimas, kuriems yra jaučiamas skausmas ir sąnarių sąstingis, 20 proc. sergantiems asmenims
pasireiškia kelio sąnarių uždegimas, o 10 proc. žmonėms ūminė ligos forma, kuri apima daugelį sąnarių
ir gretai progresuoja.
Vakarų šalyse reumatoidinio artrito paplitimas yra 0,5-1 proc. populiacijos. Liga gali
pasireikšti bet kokiame amžiuje, tačiau dažniausiai pasireiškia darbingo amžiaus, 35-45 metų
žmonėms, o moterys serga kelis kartus dažniau negu vyrai (Littlejohn & Monrad, 2018).
Reumatoidinis artritas sukelia sąnarinių struktūrų pažeidimą, lėtinį skausmą, kasdieninės
veiklos funkcinių judesių ribojimą, nuovargį, miego sutrikimą, depresijos pasireiškimą ir gyvenimo
kokybės pablogėjimą (Pope et al., 2020). Nustatyta, kad 35-50 proc., žmonių sergančių reumatoidiniu
artritu, prarandą galimybę atlikti darbinę veiklą po 10 metų, o po 20 metų ligos trukmės, 50-75 proc.,
sergančiųjų. Todėl, pagrindinis reumatoidinio artrito gydymo tikslas yra užtikrinti funkcijų praradimo
prevenciją ir skausmo mažinimą, taikant gydomuosius pratimus orientuotus į sąnarių mobilumo ir
raumenų jėgos palaikymą (Szczegielniaket al., 2012).
Tyrimo objektas – Kineziterapijos poveikis galūnių funkcijai, sergat reumatoidiniu artritu.
Tyrimo tikslas – Įvertinti kineziterapijos poveikį galūnių funkcijai, sergat reumatoidiniu artritu.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti kineziterapijos poveikį galūnių judesių amplitudėms ir raumenų jėgai, sergant
reumatoidiniu artritu.
2. Įvertinti kineziterapijos poveikį rankos ir kojos funkcijoms, sergant reumatoidiniu artritu.
3. Įvertinti kineziterapijos poveikį skausmo intensyvumui, sergant reumatoidiniu artritu.
Kineziterapijos studijų programos rezultatų sąrašas pateikiamas 1 priede.
Praktinis darbo reikšmingumas ir pritaikymo galimybės. Reumatoidinis artritas yra
liga, kuriai progresuojant sumažėja judesių amplitudės, raumenų jėga, funkcinės galimybės, taip pat
didėja skausmas ir sąstingis. Vienas iš veiksmingiausių intervencijų yra kineziterapija, kuri padeda
mažinti skausmą, sąstingį, bei pagerina funkcines galimybes ir kitus reumatoidinio artrito pažeidimus.
Šiame darbe yra parodomos funkcinių galimybių gerinimas reabilitacijos pagalba per 16 reabilitacijos
dienų, taikant kineziterapiją, fizioterapiją ir kitas reabilitacines priemones.
Darbo apimtis ir struktūra. Darbą sudaro turinys, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis,
įvadas, 4 skyriai, išvados, 29 pozicijų literatūros sąrašas, 19 pozicijų paveikslų sąrašas, priedų 11
pozicijų. Darbo apimtis 34 puslapiai be priedų.