KINEZITERAPIJOS VANDENYJE POVEIKIS ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMAI. STRAIPSNIŲ APŽVALGA

Ištrauka

KINEZITERAPIJOS VANDENYJE POVEIKIS ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMAI. STRAIPSNIŲ APŽVALGA
BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS

TURINYS
SANTRAUKA 4
SUMMARY 5
ĮVADAS 6
1. LITERATŪROS APŽVALGA IR ANALIZĖ 7
1.1. Vandens fizinės savybės 7
1.2. Vandens poveikis organizmui 8
1.3. Širdies ir kraujagyslių sistemos anatomija ir fiziologija 12
1.3. Kineziterapijos vandenyje poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai 13
2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS 16
2.1. Tiriamieji 16
2.2. Tyrimo metodai 16
2.3. Tyrimo organizavimas 16
3. REZULTATAI 18
4. REZULTATŲ APTARIMAS 27
IŠVADOS 29
PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS 30
LITERATŪRA 31

ĮVADAS
Šiuolaikinėje visuomenėje širdies ir kraujagyslių sistemos ligos užima nemažą dalį
sergančiųjų tarpe. Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, buvo ir tebėra
pagrindinė mirties priežastis (Haubner, 2006). Moksliniais tyrimais bei bandymais įrodyta, jog šio
pobūdžio ligos buvo plačiai tyrinėtos baseinuose, bei vertikaliose voniose. Mokslininkai iki šiol
bando surasti vis naujų priemonių, kurios palengvintų ar net gi išgydytų širdies ir kraujagyslių
sistemos ligas, bei užkirstų kelią jų atsiradimui. Dėl kraujotakos sutrikimų miršta apie 60% moterų
ir 45% vyrų (Gaitauskienė, 2009). Tačiau šie rodikliai kinta priklausomai nuo žmonių amžiaus.
Vyrai širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis serga dažniau iki menopauzės, o moterų susirgimai
padažnėja po menopauzės.
Vandens terapija yra labai senas natūralios medicinos gydymo metodas. Vandens poveikis
žmogaus kūną veikia jam esant ramioje būsenoje, neatliekant jokių judesių vandenyje, užtenka kūną
panardinti į vandenį. Ši reabilitacijos forma dar yra vadinama hidroterapija, kineziterapija
vandenyje. Hidroterapija – vandens dėka atsipalaiduoja raumenys, taip pat mažėja skausmas
(Rehan, 2015). Kineziterapijos vandenyje metu kūną veikia du pagrindiniai krūviai: vandens slėgis,
kitas fizinis krūvis. Atliekant mankštą baseine ar vertikalioje vonioje yra tausojami sąnariai bei
sausgyslės, nukraunamas žmogaus svoris ir lengviau atliekami pratimai. Po tam tikro laiko tarpo
baseine galime jausti pagerėjusią judesių koordinaciją, pagreitėjusią medžiagų apykaitą, didesnę
ištvermę atliekant mankštą bei pakylėtą nuotaiką. Kraujotakai ir kraujagyslėmis didelį poveikį turi
vandens temperatūra. Nuo jos priklauso širdies veikla, kraujagyslių būklė odos paviršiuje bei
cirkuliuojančio kraujo kiekis kraujagyslėse.
Temos aktualumas:
Nėra atitinkamai išanalizuotas kineziterapijos poveikis vandenyje širdies ir kraujagyslių
sistemai, todėl surinkta medžiaga gali būti panaudota edukaciniais bei savišvietos tikslais.
Darbo naujumas:
Buvo peržvelgta nemažai mokslinių darbų, susijusių su širdies ir kraujagyslių sistema,
taikant vandens terapiją, giluminį bėgimą bei balneoterapijos metodikas. Naujausi tyrimai parodė,
jog pacientus, sergančius širdies ir kraujagyslių ligomis efektyviai veikia panardinimas vandenyje,
po kurio pagerėja fiziologinis atsakas (Mourot, 2010).
Darbo tikslas: analizuojant mokslinius straipsnius, nustatyti kineziterapijos vandenyje poveikį
širdies ir kraujagyslių sistemai.
Darbo uždaviniai:
1.Nustatyti skirtingų vandens temperatūrų poveikį širdies susitraukimų dažniui.
2.Nustatyti pratimų vandenyje poveikį maksimaliam deguonies suvartojimui.
3.Išanalizuoti fizinio krūvio intensyvumo ribas, taikomas pacientams sergantiems širdies ir
kraujagyslių sistemos ligomis.

1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Vandens fizinės savybės
Vanduo pasižymi tokiomis fizinėmis savybėmis, kaip tankis, plūdrumas, klampumas,
hidrostatinis slėgis, termodinamika (Becker, 2009a). Vanduo yra bespalvis, bekvapis ir skystas,
tačiau keičiantis temperatūrai, gali įgauti ir kietą pavidalą.
Vandens tankis veikia žmogų vandenyje, priklausomai nuo kūno sudėjimo. Fiziologiškai
nulemta, jog vyrų tankis skirias nuo moterų ir yra didesnis. Vanduo yra kelis šimtus kartų tankesnis
už orą. Staigiai šokant į vandenį iš aukštai, vanduo gali pasirodyti kietas ir sukelti skausmą. Tačiau
iš lėto įeinat į vandenį, patirsime atvirkštinį pojūtį. Vandens tankumas žmogaus kūną panardinus į
vandenį yra lygus 1 kilogramui kubiniam metrui. Jei žmogaus tankumas yra mažesnis nei 1, jis
plūduriuos, tačiau jei didesnis nei 1, - jis skęs. Žmonės dažniausiai plūduriuoja vandenyje, kai jų
kūno tankis yra 0,974. Jei žmogus yra pakankamai liesas, tai jo kūno tankis vandenyje yra 1.1, jei
yra nemažai riebalinės masės, tuomet kūno tankis vandenyje – 0.9....