PILATESO METODO POVEIKIS LĖTINIAM APATINĖS NUGAROS DALIES SKAUSMUI

Ištrauka

PILATESO METODO POVEIKIS LĖTINIAM APATINĖS NUGAROS DALIES SKAUSMUI
BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS

TURINYS
PRIEŠLAPIS 2
TURINYS 3
SANTRAUKA 5
SUMMARY 6
1. LITERATŪROS APŽVALGA 8
1.1. Skausmo samprata ir skausmo vertinimas 8
1.1.1. Skausmo samprata 8
1.1.2. Skausmo vertinimas 8
1.2. Stuburo biomechanika bei savybės 9
1.2.1 Stuburo biomechanika 9
1.3.1. Lėtinis apatinės nugaros dalies skausmas 12
1.3.2. Apatinės nugaros dalies skausmo paplitimas 12
1.3.3. Apatinės nugaros dalies skausmo priežastys 13
1.4. Lėtinio ir nespecifinio nugaros skausmo gydymas 14
1.5. J. H. Pilates istorija 15
1.6. Pilates metodo prietaisai ir iranga 16
1.7. J. H. Pilates metodo nauda 22
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODAI 23
2.1. Tiriamųjų kontingentas 23
2.2. Tyrimo organizavimas 24
2.3. Tyrimo metodai 25
2.4. MATEMATINĖ STATISTIKA 25
3. REZULTATAI 25
3.1. Skausmas 25
3.2. Quebec klausimyno rezultatai 26
3.3. Funkcionalumo įvertinimo indeksas 27
4. REZULTATŲ APTARIMAS 28
IŠVADOS 30
PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS 31
LITERATŪRA 32
PRIEDAI 38

ĮVADAS
Aktualumas. Stuburo ligos yra bendra socialinė problema ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
Europos mastu kelio, peties, galvos, sąnarių susirgimai sudaro žymiai mažesnę dalį nei
stuburo ligos. Vienas pagrindinių sutrikimų tai - LBP (Low Back Pain) sindromas –
juosmeninės stuburo dalies ligos (Hasenbring ir kt., 2012). Lietuvoje LBP sindromas yra
viena dažniausiai pasitaikančių ligų, kuri įvairaus amžiaus pacientus verčia apsilankyti pas
gydytoją. 75–80 % Lietuvos asmenų LBP sindromą patiria bent vieną kartą gyvenime, o apie
25 % palaipsniui įgyja chronišką apatinės nugaros dallies skausmą ilgam laikui. Amžius yra
laikomas rizikos faktoriumi chroniniam LBP sindromui atsirasti. Lietuvos mastu žmonėms,
kurių amžius didesnis nei 60 m., tikimybė sirgti LBP viršyja 50 %. Chroniškas LBP tokiame
amžiuje neretai paverčia žmogų nedarbingu arba iš dalies darbingu (Valeikienė V., Mereckas
G., 2006). Ilgai trunkantis (lėtinis skausmas) praranda apsauginę funkciją, žaloja nervines
struktūras, įtakoja mūsų gyvenseną, psichiką (Kriščiūnas A., Kavaliauskienė A., Kibiša R. B.,2008).
Vienas efektyviausių būdų, kovojant su lėtiniu nugaros skausmu yra pilates metodas.
Daugelis mokslinių tyrimų atskleidė, jog pilates yra pranašesnis už kitų rūšių gydymą
(Rydeard R., ir kt., 2006). Pilateso metodikoje yra gausu pratimų, kurių metu segmentiškai
„vyniojama“ nugara, pradedant nuo stuburgalio, slankstelį po slankstelio atkeliant ją nuo
grindų iš gulimos, sėdimos ar stovimos padėties. Šie judesiai padeda ištempti sutrumpėjusius
raumenis, raiščius, kurių dėka gali padidėti juosmeninės, kaklinės stuburo dalies linkiai, o dėl
sutrumpėjimo atsiradęs spaudimas tarpslanksteliniuose diskuose užspaudžia nervus ir sukelia
skausmą (Zaičenkovienė, K., 2016).
Darbo tikslas. Įvertinti pilates poveikį asmenims, jaučiantiems apatinės nugaros dalies skausmą.
Uždaviniai.
1.Įvertinti pilates metodo pratimų poveikį tiriamųjų nugaros skausmui bei stuburo kaulų-
raumenų sistemos funkcijos ir skausmo įtaka asmenų kasdieninei veiklai prieš pilates metodo
taikymą ir po jo;
2.Nustatyti pilates metodo pratimų poveikį, nugaros skausmus jaučiantiems skirtingo
amžiaus tiriamiesiems.

1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Skausmo samprata ir skausmo vertinimas
1.1.1. Skausmo samprata
Skausmas - tai nemalonus sensorinis ir emocinis pojūtis, susijęs su esamu ar galimu
audinio pažeidimu ar nusakomas kaip toks pažeidimas (Baublienė J., 2006). Skausmas
traktuojamas kaip žmogaus subjektyvi charakteristika, susijusi su asmeniniu, dar vaikystėje
įgytu patyrimu, susižeidus (Kavaliauskienė A., Kriščiūnas A., Švedienė L., Sapežinskienė L.,
2003). Tai individualus ir subjektyvus kiekvieno žmogaus pojūtis. Nėra objektyvių metodų
skausmui pamatuoti. Todėl gydytojai skausmo tipą, vietą ir pasireiškimą vertina pagal pačio
paciento pasakojimą ir simptomus. Tikslus skausmo apibūdinimas, pvz: „bukas“ ar „aštrus“,
nuolatinis ar epizodinis, deginantis ar perštintis, gali padėti gydytojui nustatyti skausmo
priežastį ar pobūdį. Tai įeina į vadinamąją paciento „skausmo istoriją“, kuri surenkama per
pirmąjį lėtinį skausmą patiriančio paciento ištyrimą.
Tai kompleksas individualių išgyvenimų su jutiminiais, emociniais ir socialiniais
aspektais. Nėra dviejų žmonių, vienodai jaučiančių tos pačios kilmės skausmą. Taip yra todėl,
kad signalai,...