Kineziterapijos taikymas eisenos ir raumenų jėgos atstatymui po insulto

Ištrauka

Turinys
1Įvadas 4
2Tyrimo tikslas ir uždaviniai 5
Tyrimo tikslas 5
Tyrimo problema 5
Tyrimo objektas 5
2.1Tyrimo uždaviniai: 5
3Literatūros apžvalga 6
3.1Insulto apibrėžimas 6
3.2Išeminio insulto patofiziologija 6
3.3Insulto etiologija 7
3.4Insulto pasekmės 8
3.5Klinikiniai požymiai 9
3.6Veiksniai, turintys įtakos insulto baigčiai 10
3.7Rizikos veiksniai 11
3.8Eisena ir jos charakteristika 12
3.8.1Atramos plotas 12
3.8.2Žingsnio ilgis 12
3.8.3Eisenos fazės 13
3.8.4Eiseną lemiantys veiksniai 13
3.8.5Dubens biomechanika 14
3.8.6Čiurnos sąnario biomechanika ėjimo metu 15
3.9Eisenos valdymo aspektai 15
3.10Insultas ir jo įtaka eisenai 15
3.11Kineziterapijos ypatumai atkuriant eiseną 18
3.12Insulto įtaka pusiausvyrai 18
3.13Pusiausvyros rūšys 19
3.14Insulto poveikis raumenų jėgai 19
3.14.1Raumenų silpnumas 19
3.14.2Raumenų spastiškumas 20
3.15Raumenų jėgos charakteristika 20
3.16Kineziterapija koreguojant pažeistos pusės raumens jėgą 21
3.16.1Treniruotės naudojant prietaisus 21
3.17Kineziterapijos metodai 23
3.17.1Vizualinė veidrodžio terapija 23
3.17.2Aktyvi kineziterapija su Theraband juosta 23
3.17.3Bobath metodas 23
3.17.4Judesių mokymo programa (J. H. Carr ir R. B. Shepherd metodas) 24
3.18Profilaktika 25
3.18.1Pirminė profilaktika 25
3.18.2Antrinė profilaktika 26
3.19Insulto gydymas 26
3.19.1Stacionarinis gydymas 26
Išeminio insulto gydymas 26
Spontaninės intrakranijinės kraujosruvos gydymas 27
4Literatūra: 28

1Įvadas
Insultas – ūmus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas. Patyrę galvos smegenų kraujotakos
sutrikimus pacientai skundžiasi įvairiais negalios reiškiniais, kurie turi įtakos tolimesniam jų
socialiniam bei ekonominiam jų gyvenimui.
Po galvos smegenų kraujotakos pažeidimo sutrinka pusiausvyra, koordinacija, jutimai, refleksai,
kognityviniai gebėjimai, kinta raumenų tonusas, pablogëja mobilumas. Nuo pat pirmų dienų
sutrinka ligonio orientacija erdvėj gulint, sėdint, stovint ar einant. Dėl jutimų sutrikimų,
pažeidžiama savisauga, pacientas dažniau susižaloja.
Galvos smegenų insultas- viena dažniausių ligų pagal sergamumą ir mirtingumo priežasčių
pasaulyje, daugelyje išsivysčiusių šalių užimanti trečiąją vietą po širdies ir kraujagyslių ligų ir
vėžio. Galvos smegenų insulto gydymas ir jo sukelta negalia visoje Europoje sukelia dideles
sveikatos priežiūros išlaidas. Vien Europos žemyne kasmet insultu suserga beveik milijonas
asmenų. Tačiau šiuolaikinis insulto gydymas nėra pakankamai efektyvus. 40–96 proc. ligonių
vėlyvosios ar ambulatorinės reabilitacijos laikotarpiu pasireiškia įvairių komplikacijų.
Nors mirštamumas nuo šios ligos vis mažėja, tačiau pacientų, kuriems stebimi liekamieji
reiškiniai, skaičius didėja. Kasmet Europoje insultu suserga apie 1 mln. žmonių, o Lietuvoje
registruojama daugiau kaip 17 000 naujų insultų atvejų. Per pirmąjį mėnesį po persirgto insulto
miršta apie 17– 34 proc. sirgusiųjų. Užsienio autorių duomenimis, nuo insulto miršta 20 proc.
pacientų, daugiau nei 50 proc. sirgusiųjų insultu ir išgyvenusiųjų, lieka laikinai ar visam laikui
neįgalūs, tik 20 proc. darbingo amžiaus žmonių gali grįžti į darbą, apie 10 proc. sirgusių pacientų
reikia slaugos ir nuolatinės priežiūros. Po kardiovaskulinių ir onkologinių ligų, insultai užima trečią
vietą tarp mirties priežasčių ir sudaro apie 10 proc. visų vyrų mirčių ir apie 16 proc. moterų mirčių.
Lietuvoje sergamumas insultu siekia 272 atvejus 100 000 gyventojų, o mirtingumas nuo insulto –
62 atvejai 100 000 gyventojų. 3-13 % insultų yra mirtini ir pacientai miršta jiems nespėjus suteikt
skubiosios medicininės pagalbos. Net 35 proc. po galvos smegenų insulto išgyvenusių pacientų,
kuriems išsivystė pažeistosios kojos parezė, apatinės galūnės funkcija neatsistato, 20–25 proc.
nesugeba vaikščioti savarankiškai, net 65 proc. pacientų po pusės metų išlieka labai gili rankos
parezė arba plegija. (Juocevičius,2009)