Vandens tarša, jos vertinimo kriterijai ir apsaugos perspektyvos Europos Sąjungoje ir Lietuvoje

Ištrauka

Turinys
Įvadas 1
1.Vandens užterštumo vertinimo kriterijai 2
2.ES reikalavimai vandens sektoriui 3
3.Ateities vizija 4
Išvados 8
Literatūros sąrašas 9

Įvadas
Žmogaus organizme yra 65 - 70% vandens. Organizme esančiame vandenyje vyksta
medžiagų apykaita, įvairios cheminės reakcijos, nes vanduo yra daugelio medžiagų tirpiklis.
Vandens stokai žmogaus organizmas labai jautrus, dėl to gali sutrikti biologiškai aktyvių
medžiagų koncentracija, nervinių bei kitų ląstelių veikla.
Trims ketvirtadaliams žmonijos aprūpinimas vandeniu bei jo kokybė tebėra aktuali
problema. Vartojamojo vandens resursų išsaugojimas ir jo kokybės pagerinimas kelia didelį
susirūpinimą.
Vandens kokybė daugiausiai priklauso nuo aplinkos higieninės būklės ( pramonės, žemės
ūkio, buitinių atliekų patenkančių į aplinką ir t.t. ). Vandens telkinių apsauga, ypač pramonės
rajonuose, yra nepaprastai svarbi.
Apie 80% Lietuvos upių smarkiai užterštos biogeninėmis medžiagomis. Kiek mažiau
sunkiųjų metalų jonais. Labiausiai užterštos upės - Sidabra ir Kulpė. Lietuvos ežerai yra
palyginus švarūs. Gana prasta Kuršių marių būklė. Čia dažnai susidaro deguonies deficitas, dėl
ko masiškai žūsta žuvys. Baltijos jūros pakrantė labai teršiama naftos produktais.
Didelę Lietuvos hidrografinio tinklo dalį sudaro reguliuotos upių atkarpos bei
melioraciniai kanalai. Nustatyta, kad natūralios upių ir upelių atkarpos sudaro tik 15% bendro
vandentėkmių ilgio. Didžiausias paviršinio vandens vartotojas šiuo metu yra Ignalinos atominė
elektrinė. Be Kauno HE ir Kruonio HAE, Lietuvoje veikia dar 12 mažų elektrinių.
Šiuo metu išgaunama apie 1 mln. m3/parą gėlo požeminio vandens. Jo gavyba
sukoncentruota didžiausių Lietuvos miestų apylinkėse. Mineralinio gydomojo vandens ir sūrymų
kurortų poreikiams išgaunama apie 1,5 tūkst. m3/parą. Dabartinė gėlojo vandens gavyba sudaro
apie 30% visų jo išteklių. Pastaruoju metu požeminio vandens vartojimas yra sumažėjęs apie 22%.
Nors buitinėms reikmėms Lietuvoje daugiausia vartojamas geros kokybės požeminis
vanduo, tačiau kaimo vietovėse vartojamas negilių šulinių vanduo gana dažnai yra užterštas
nitratais gerokai virš leistinų normų.
Šiame darbe mes aptarsime vandens taršos ir apsaugos būklę, pakitimus įstojus į ES ir ateities viziją .