PRAMONĖS TARŠA

Ištrauka

PRAMONĖS TARŠA
Aplinkos ir žmonių saugos savarankiškas darbas

TURINYS
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 3
ĮVADAS 4
1. PRAMONĖS TARŠA PASAULYJE 5
1.1.Pramonės tarša Lietuvoje 8
IŠVADOS 10
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 11

ĮVADAS
Temos aktualumas. Didėjanti žmonijos populiacija per pastaruosius 50 m užteršė 2/3 pasaulio
ekologinių sistemų, pradedant švariu oru ir baigiant vandeniu. Beveik pusė pasaulio gyventojų
gyvena urbanizuotose vietovėse - pradedant mažais miesteliais ir baigiant megamiestais.
Pasaulio miestų ekonominė sistema auga labiau nei komunikacijos, gamyba ar prekyba. Ši
sistema su informacijos, energijos, komercijos ir žmonių srautais sudaro pagrindą nacionalinei
plėtrai. Miestų ateitis priklauso nuo vietos urbanizacijos nacionalinėje ir tarptautinėje sistemoje.
Praėjęs šimtmetis buvo urbanizacijos revoliucijos šimtmetis. Didelė tarša  sietina ne tik su
žmonių skaičiaus augimu miestuose, bet didelės įtakos tam turėjo  ir gamybos plėtra.  Gyventojų
skaičius miestuose augo daug greičiau nei kaimo vietovėse, ypač besivystančiose šalyse,
sukeldamas daug aplinkosaugos problemų
Darbo objektas: pramonės tarša
Darbo tikslas: išanalizuoti pramonės taršą ir jos vaidmenį Lietuvoje.
Darbo uždaviniai:
1.Išsiaiškinti pramonės taršos sampratą bei jos rūšis.
2.Pateikti Lietuvos pramonės taršos šaltinius.

1. PRAMONĖS TARŠA PASAULYJE
Tarša arba teršimas – medžiagų, preparatų, organizmų ar jų mišinių išmetimas
(išleidimas, paskleidimas) į aplinką (arba į gaminamas medžiagas, pvz., maistą) kaip žmonių
veiklos rezultatas, savo pasekmėmis neigiamai veikiantis žmogaus gyvenimo kokybę ar ekosistemas.
Pagrindiniai taršos šaltiniai (žr. 1 pav.):
1 pav. Taršos šaltiniai
Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis Aleksandro Stulginskio universiteto duomenimis
Pramonė dažnai vadinama svarbiausia ūkio šaka, nuo kurios priklauso valstybės
ekonomikos plėtra. Pramonė lėmė daugelį žmonijos gyvenimo etapų. XIX a. viduryje dėl
pramonės revoliucijų Jungtinė Karalystė pirmoji pasaulyje perėjo iš tradicinės žemės ūkio
visuomenės į pramonės visuomenę. XX a. antrojoje pusėje stiprios ekonomikos šalys iš
pramoninės visuomenės perėjo į popramoninį žmonijos plėtros etapą. Panašiu laikotarpiu dėl
sparčios pramonės plėtros Pietryčių ir Rytų Azijos šalis imta vadinti naujosiomis pramonės
valstybėmis. Su pramonės plėtra siejama pramonės ir technologijų centrų bei įvairių ekonominių zonų kūrimas.