Biologinė aplinkos tarša

Ištrauka

Biologinė aplinkos tarša

Įvadas:
Teršimas - tai cheminiai, fiziniai ir biologiniai aplinkos ar atskirų jos komponentų
pokyčiai, kurie neigiamai veikia žmogų ir kitus gyvus organizmus bei fizinius aplinkos
komponentus.
Teršalų išmetimas (išleidimas, paskleidimas) į aplinką, kaip žmonių veiklos rezultatas,
savo pasekmėmis neigiamai veikia žmogaus gyvenimo kokybę ar ekosistemas. Dažnai tarša
klasifikuojama pagal taršos pobūdį į: fizikinę, cheminę, biologinę.
Šiame darbe nagrinėsiu biologinę aplinkos taršą.

1.BIOLOGINIS TERŠIMAS
Biologinis aplinkos užteršimas galimas tada, kai biologinių veiksnių
(mikroorganizmų, augalų, vabzdžių, gyvūnų) tam tikroje vietoje susikaupia daugiau negu įprasta ir
tokiu būdu pažeidžiama šimtmečiais nusistovėjusi pusiausvyra.
Taip atsitikti gali staiga pasikeitus klimatui, įvykus netikėtoms, gaivališkoms
nelaimėms - tuomet gali prasidėti užkrečiamų ligų epidemijos.
Biologinis aplinkos užteršimas galimas ir tada, kai neatsakingas ar nepatyręs žmogus
padaro avariją arba kai jis sąmoningai kenkia kitiems žmonėms ir aplinkai (biologinio ginklo
panaudojimas karo metu, terorizmas, diversijos ir pan.)
Biologinį gamtos užteršimą galima skirstyti taip:
a)užteršimas, naudojant biologines medžiagas specialiems tikslams (naftos teršalų
naikinimas, kova su augalų ligomis bei kenkėjais ir panašiai);
b)užteršimas, kilus užkrečiamųjų ligų epidemijoms, taip pat epizootijoms, epifitotijoms;
c)užteršimas, įvykus avarijoms, terorizmo akcijoms, diversijoms;
d)užteršimas, panaudojus biologinį ginklą (karo atveju);
Dažniausiai aplinką užteršia bei įvairias ligas sukelia mikroorganizmai: virusai,
bakterijos, riketsijos, grybeliai pirmuonys. Taip pat yra ir mikroorganizmų, kurie teršia aplinką ir
platina įvairias ligas. Prie jų galima priskirti augalus, vabzdžius, gyvūnus. Mikroorganizmai gali
būti trijų rūšių: gamtiniai;
dirbtiniai (fizikiniu bei cheminiu būdu sukurti organizmai, turintys tam tikrų savybių);
genoinžineriniai (sukurti genų inžinerijos metodais; pasižymintys specifinėmis savybėmis,
naudojami interferono, insulino gamybai ir panašiai).
Mažiausiai pavojingi aplinkai ir žmogui – gamtiniai organizmai, nes žmonės, gyvūnai
ir augalai yra prie jų prisitaikę. Tačiau, pasikeitus aplinkos sąlygoms, tokių organizmų gali
padaugėti ir jie gali neigiamai veikti tiek žmogų, tiek gyvūnus, tiek augalus.
Daug pavojingesni yra dirbtiniai organizmai, gaunami kryptingos atrankos būdu
(naudojant mutagenus ir kitas priemones). Šias priemones naudoja mikrobiologijos,
biotechnologijos pramonė. Tokių įmonių yra ir Lietuvoje.
Patys pavojingiausi žmogui ir aplinkai – genoinžineriniais metodais sukurti organizmai,
neturintys panašių į save gamtoje ir jokių priešų. Juos panaudojus piktiems kėslams, gali kilti didelė
ekologinė nelaimė.