Poveikio aplinkai vertinimo sistema ir jos taikymo principai

Ištrauka

Turinys
Įžanga 3
1Pagrindiniai PAV tikslai 4
2Poveikio aplinkai vertinimo procedūros 4
2.1Atranka 4
2.2Poveikio aplinkai vertinimo apimties nustatymas ir programos rengimas 7
2.3Poveikio aplinkai vertinimo studija ir ataskaitos rengimas 9
2.3.1Esamos aplinkos aprašymas 9
2.3.2Galimo poveikio identifikavimas, prognozavimas, analizavimas bei
reikšmingumo nustatymas 9
2.3.3Poveikio sumažinimo priemonės 11
2.4Poveikio aplinkai vertinimo kokybės kontrolė (patikrinimas) 11
2.5Sprendimo priėmimas 12
2.6Veiklos monitoringas 13
3Visuomenės dalyvavimas 14
4Alternatyvų nagrinėjimas 15
Išvados 17
Literatūra 18

Įžanga
Planuojant veiklą, būtina numatyti jos poveikį aplinkai. Jei numatoma veikla įrašyta į
Planuojamos ūkinės veiklos įstatymą, būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą, nustatant ir
įvertinant galimą tiesioginį, netiesioginį ir kaupiamąjį planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai
ir užtikrinti, kad į aplinkos apsaugos aspektus bus atsižvelgta iki šios veiklos vykdymo pradžios.
Poveikio aplinkai vertinimas (toliau - PAV) – tai konkrečios planuojamos ūkinės veiklos
potencialaus poveikio aplinkai numatymo, apibūdinimo ir įvertinimo procesas, kurio pagrindinis
tikslas yra užtikrinti, kad atsakinga institucija, priimanti sprendimą dėl veiklos leistinumo
pasirinktoje vietoje, disponuotų informacija apie galimą reikšmingą tos veiklos poveikį aplinkai ir
šio poveikio sumažinimo galimybes bei būtų susipažinusi su visuomenės nuomone.

1Pagrindiniai PAV tikslai
PAV procedūros turi būti integruotos į bendrą planavimo ir projektavimo procesą ir
atliekamos pakankamai ankstyvo šio proceso etapo metu, kai dar įmanoma išvengti neigiamo
reikšmingo poveikio aplinkai ar numatyti jo sumažinimo priemones. Todėl, yra išskiriami keletas
pagrindinių PAV, kaip procedūros, tikslų: