Atominė energetika, jos įtaka aplinkai bei visuomenės sveikatai

Ištrauka

Atominė energetika, jos įtaka aplinkai bei visuomenės sveikatai

Įvadas
Atominė energetika yra vienas iš pigiausių elektros gaminimo būdų. IAEA duomenimis,
atominėse elektrinėse pagaminta elektros energija sudaro apie 15 proc. visos pasaulyje
pagaminamos elektros energijos. Europos atominėse elektrinėse gamina maždaug 1/3 visos elektros
energijos, kaimyninės Šiaurės šalys – net 44 proc. [3]. Atominės elektrinės, naudodamos mažai
kuro, pagamina didelį kiekį elektros energijos ir jos savikaina yra du kartus mažesnė, nei gaminant
šiluminėse elektrinėse.
Branduolinės energetikos istorija, prasidėjusi prieš daugiau nei penkias dešimtis metų,
vystėsi itin sparčiai. Pirmasis pasaulyje branduolinis reaktorius buvo paleistas 1942 m. gruodžio 2
d. vadovaujant Enrico Fermi, Čikagoje (JAV). Nuo to laiko prasidėjo branduolinės energetikos
perversmas [3]. Tačiau įvykus Černobilio (1986m.) ir Fukušimos (2011m.) atominių elektrinių
avarijoms, atsirado dviprasmiškų nuomonių dėl branduolinės energetikos tęstinumo. Daugelyje
šalių paskutinius 30 metų naujos atominės elektrinės nebuvo statomos. Šiuo metu Europoje veikia
158 atominiai reaktoriai, 6 statomi, kiti planuojami statyti. Prognozuojama, kad apie 2040 m. turėtų
pasirodyti pirmieji IV kartos branduoliniai reaktoriai. Jie pažangūs bus tuo, kad juose susidarys
žymiai mažiau radioaktyviųjų atliekų. Prognozuojama, kad šiuose reaktoriuose beveik visą
ankstesnių kartų energetiniuose reaktoriuose susidariusio panaudoto branduolinį kurą (iki 95 - 97
proc.) bus vėl galima pakartotinai panaudoti [2].
Lietuvoje Ignalinos atominė elektrinė nuo pat jos eksploatavimo pradžios buvo svarbi
elektros energijos tiekėja Lietuvai ir kaimyninėms šalims. 1991 m. Ignalinos atominė elektrinė
gamino 60 proc., o 1993 metais - net 88 proc. visos šalies elektros energijos. 2002 metais Ignalinos
atiminė elektrinė tiekė daugiau kaip 75 proc. Lietuvai reikalingos energijos. Tačiau Lietuvai norint
įstoti į Europos sąjungą, buvo iškeltas uždavinys sustabdyti elektrinės veikimą. To priežastis yra
elektrinės apsauginio kiauto konstrukcija trūkumai, kurie  kilus didelei avarijai taptų lemtingi: dėl
buvusių trūkumų kiauto nebuvo įmanoma atnaujinti taip, kad jis pajėgtų išlaikyti maksimalų
reaktoriaus slėgį. Taigi avarijų pavojų ir masto mažinimo aspektu reikiamas saugumo lygis nebūtų
pasiektas [1]. Branduolinė energija gali turėti didelę reikšmę sprendžiant šiandienos problemas,
tačiau ja negalime naudotis saugumo kaina.

Darbo tikslas ir uždaviniai
Darbo tikslas – Įvertinti atominės energetikos įtaka aplinkai bei visuomenės sveikatai.
Uždaviniai:
1.Išanalizuoti atominės energetikos įtaką aplinkai ir visuomenei.
2.Apžvelgti atominės energetikos situaciją Lietuvoje.

1. Atominės energetikos įtaka aplinkai
Visos energijos rūšys, įskaitant ir atominę energiją, vienaip ar kitaip teršia gamtą ir kenkia
žmonių sveikatai. Tačiau Pasaulio energetikos XVIII kongresas, įvykęs 2001 m. Buenos Aires,
paskelbė, kad XXI a. pirmojoje pusėje tik atominė energetika realiai gali efektyviai sumažinti
aplinkos taršą CO2 dujomis. Grupė Melburno (Australija) universiteto mokslininkų įvertino
iškastinio kuro, atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir branduolinės energijos naudojimo
energetinėms reikmėms poveikį aplinkai, sveikatos ir socialinio poveikio rezultatus. Jie rodo, kad
branduolinė energija būtų pigiausia ir priimtiniausia aplinkosaugos požiūriu [5]. 2003 m.