Urbanizacijos poveikis gamtinei aplinkai ir jos išsaugojimo galimybės

Ištrauka

TURINYS
Įvadas
1.Augantys miestai 4
2.Urbanizacija 5
2.1Urbanizacijos procesai 5
2.2Urbanizacijos etapai 6
3.Urbanizacijos sukeliamos problemos 6
3.1Faktai: Urbanizacija 8
4. Urbanizacijos lygis Lietuvoje 9
Išvados …………………………………………………………… ……………..…10
Informacijos šaltiniai ……………………………………………………………..…..11

ĮVADAS
Urbanizacija pasaulyje iki šiol plėtėsi neregėtais tempais – XIX a. pasaulio gyventojų
populiacija padidėjo 1,7 karto, o miestuose gyvenančių žmonių skaičius – 4 kartus. JT prognozuoja,
kad per pirmuosius du šio amžiaus dešimtmečius miestuose gyvenančių žmonių populiacija padidės iki 5,1 mlrd [1].
Tikslas: Išanalizuoti urbanizacijos poveikį aplinkai.
Uždaviniai:
1.Apibūdinti sąvoką "urbanizacija".
2.Sužinoti, kokias problemas sukelia urbanizacija.
3.Išsiaiškinti, koks urbanizacijos lygis Lietuvoje.

1.AUGANTYS MIESTAI
1950-aisiais 30 proc. pasaulio žmonių gyveno miestuose. 2000 metais gyvenančiųjų
miestuose skaičius padidėjo iki 47 procentų. Iki 2007 metų beveik pusė planetos gyventojų gyveno
miestuose, o iki 2030 metų ši dalis gali padidėti iki 60 procentų. Tokia greita urbanizacija, ypač
besivystančiose šalyse, sukuria daug galimybių ir iššūkių. Megamiestais vadinami miestai, kuriuose
gyvena daugiau nei penki milijonai gyventojų. Mokslininkai spėja, kad apie 2015 metus pasaulyje
bus daugiau nei 60 megamiestų, kuriuose gyvens daugiau nei 600 milijonų žmonių. Megamiestai
kuriasi ten, kur sparčiausiai vyksta urbanizacija. Geografai ir geomokslininkai gali prisidėti prie
geresnio megamiestų pažinimo, jų valdymo pagerinimo ir darnios raidos. Tam reikia racionaliai
naudoti žmogiškuosius ir gamtos išteklius, mažinti megamiestų sukuriamą riziką aplinkai, taip pat
gerinti megamiestų gyventojų gyvenamosios aplinkos kokybę.
Megamiestai yra daug daugiau nei tik dideli miestai. Jų plėtra sukuria tuo pat metu
vykstančių procesų (fizinių, socialinių bei ekonominių) ir kitokių įvykių gausą. Juose vyksta
intensyvi ir sudėtinga skirtingų demografinių, socialinių, politinių, ekonominių ir ekologinių procesų
sąveika. Intensyviai ekonomiškai besivystantys megamiestai esti didelių galimybių traukos centrai,
kurie taip stipriai pakeičia aplinką, kad sukelia jos degradaciją. Besivystančiame pasaulyje,
megamiestai auga greičiau nei jų infrastruktūra. Tokia nekontroliuojama miestų plėtra gali skatinti ir
sukelti nevaldomą transporto priemonių daugėjimą, didelę pramonės koncentraciją, ekologinę
perkrovą, nereguliuojamas ir nesuderintas žemės ir nuosavybės rinkas, nepakankamą gyvenamųjų
vietų kūrimą ir tam tikrais atvejais tokius didžiulius neturto ir turto skirtumus, kad iš to gali kelti
socialinių neramumų [2].