Alternatyvūs energijos šaltiniai. Jų naudojimas. Galimybės ir problemos

Ištrauka

Alternatyvūs energijos šaltiniai. Jų naudojimas. Galimybės ir problemos
(Aplinkos ekonomika)

Turinys
Įvadas
1.Saulės energija………………………………………………………………….…………….4
1.2. Saulės energija Lietuvoje…………………………………………………………….…….5
1.3.Saulės energijos panaudojimas… …………………………………………………… 6
1.4.Saulės energijos panaudojimo problemos Lietuvoje…………………………………… 8
2.Vėjo energija………..…………………………………………………………………….….8
2.1. Vėjo energetikos raida Lietuvoje………………………………………………….……..10
2.2. Vėjo energijos panaudojimo įtaka aplinkai………… ……………………………… 13
3. Geoterminė energija…………..……………………………………………………….…….13
4. Hidroenergija…………………..……………………………………………………………14
5. Bioenergija… …….……… ….…………………………………………….……………15
6. Išvados………… …… …………………………………………………………………..16
7. Literatūra……………… ………………………………………………………….…… 17

Įvadas
Alternatyvūs energijos šaltiniai – tai gamtos ištekliai, kurių atsiradimą ir atsinaujinimą
sąlygoja gamtos ar žmogaus sukurti procesai. Tai saulės, vėjo, geoterminė, hidro, bioenergija.
Dauguma jų egzistuoja dėl saulės ir žemės sąveikos: pvz. vėjas pučia, nes skirtingai įkaista
žemės paviršius. Šiais laikais, kai visame pasaulyje elektros energijos poreikis vis didėja, o
tradiciniai jos gavimo būdai vis labiau kenkia gamtai. Labai svarbūs tampa alternatyvieji
energijos šaltiniai, kurie niekada nesibaigia ir yra praktiškai nemokami. Neįskaičiuojant jų
pagaminamos technikos išlaidų.[1]
Intensyvus organinio kuro vartojimas ir neribota priklausomybė nuo išgaunamų iš žemės
energijos išteklių (naftos, dujų, anglių) šių dienų visuomenei kelia daug vis didėjančių sudėtingų
ir sunkiai sprendžiamų uždavinių.[3]
Viena didžiausių problemų ta, kad organinio kuro atsargos yra baigtinės ir nepaliaujamai
senka. Esamų jų atsargų užteks vos keliems dešimtmečiams. ES vidinių energijos išteklių dabar
užtenka patenkinti jau tik pusei jos poreikių. [3]
Tokia situacija sukuria ekonominę priklausomybę nuo energijos išteklių tiekėjų – juos
eksportuojančių šalių, ypač tokių kaip Rusija, eksportuojančios dujas, ir Viduriniųjų Rytai,
eksportuojančių naftą. Ši priklausomybė daro ES pažeidžiamą. Jeigu nebus imtasi kardinalių
priemonių padėčiai pagerinti, per artimiausius 20 – 30 metų ES priklausomybė nuo išorinių
energijos išteklių išaugs iki 70 ℅, o priklausomybė nuo naftos produktų - 90℅.[3]
Tad nekelkime patys sau rūpesčių, kai turime tiek daug variantų energijai, šilumai gauti iš
mūsų gamtos, žemės alternatyvių energijos šaltinių. Jie yra, jie mums gali padėti, tik reikia
tinkamai juos išnaudoti ir visų ateitis bus geresnė.
Alternatyvių energijos šaltinių naudojimas gali sumažinti aplinkos degradavimą,
atmosferos užterštumą, šiltnamio efektą. Pasaulio energetikos strategija turi būti grindžiama ne
remiantis vien techniniais ir ekonominiais kriterijais, bet atsižvelgiant į energijos ir visuomenės
sąveiką, socialines ir kultūros dimensijas. [2]

1.Saulės energija
Visi svarbiausi procesai žemės paviršiuje – klimatas, gyvybė, augalija – egzistuoja tik saulės
spinduliuojamos enrgijos dėka. Saulės spinduliavimo lyginamasis intensyvumas jos paviršiuje
siekia 6,318 × 107W/m2, tačiau dėl sferiniu kampu sklindančių spindulių išsklidimo erdvėje
žemės atmosferos paviršių pasiekiantis lyginamasis spinduliavimo intensyvumas sumažėja
dešimtis tūkstančių kartų ir sudaro tik 1367 W/m2. (1 pav) Tačiau ir esant tokiam intensyvumui
suminis Saulės energijos kiekis, pasiekiantis žemę, yra tūkstančius kartų didesnis negu dabartiniu
metu suvartojama visos žmonijos energija. [3]