Linijiniai taršos šaltiniai ir jų oro taršos modeliavimo ypatumai

Ištrauka

Linijiniai taršos šaltiniai ir jų oro taršos modeliavimo ypatumai

Įvadas
Aplinkos tarša – tai cheminių, fizikinių ir biologinių teršalų, neigiamai veikiančių
žmogų ir kitus gyvuosius organizmus bei fizinius aplinkos komponentus, patekimas į aplinką.
Daugiausiai atmosferos oro teršalų yra antropogeninės kilmės. Pagrindiniai taršos
šaltiniai yra mobilus autotransportas ir stacionarūs taršos šaltiniai, tokie kaip pramonės įmonės,
energetikos objektai. Emisijos iš autotransporto sudaro apie 70% visų bendro teršalų kiekio.
Autotransporto teršalų emisijas sudaro anglies monoksido, azoto oksidai ir kiti teršalai.
Automobilių keliama tarša taip pat yra padangų, kelio dangos nusidėvėjimo dulkės, kuro
nutekėjimas, garavimas ir triukšmas. Sudegus vienai tonai kuro išsiskiria 600 kg anglies
monoksido, 30 kg azoto oksidų, apie 80 kg angliavandenilių ir kitų teršalų.
Oro užterštumas mieste priklauso ne tik nuo autotransporto, stacionarių taršos
šaltinių emisijų kiekio, miesto infrastruktūros, bet ir nuo meteorologinių sąlygų. Mieste oro
užterštumo padidėjimas yra sąlygojamas ne tik emisijos padidėjimo, bet ir nepalankių
meteorologinių sąlygų, kurios silpnina atmosferos galimybę išsklaidyti teršalus. Netinkamos
sąlygos teršalų išsisklaidymui yra sausi orai, silpnas vėjas, temperatūrinė inversija.
Linijiniais taršos šaltiniais galima laikyti intensyvaus eismo automagistrales, daugelį
pramoninių objektų, išdėstytų pagal upę ar uosto krantinę.

Turinys
Įvadas 2
1Taršos šaltiniai 4
1.1Linijiniai taršos šaltiniai 5
1.2Atmosferos teršimo nuo linijinių taršos šaltinių skaičiavimas 6
2Užterštumo modeliavimas 8
2.1Modelių sudetingumo grupės 8
2.2Modelio sudarymo etapai 8
2.3Modeliui reikalingi pagrindiniai įvesties duomenys 9
Išvados 10
Literatūros sąrašas 11

1Taršos šaltiniai
Pagrindiniai atmosferos taršos šaltiniai miestuose yra mobilūs (automobilių
transportas), taip pat ir pramonės bei energetikos taršos šaltiniai. Automobilių transporto
išmetami teršalai duoda didžiausią emisiją į aplinką. Tyrimais nustatyta, kad daugiausia teršalų
yra išmetama rytinio ir vakarinio piko valandomis, kai automobilių transporto eismo
intensyvumas mieste yra pats didžiausias. Automobilių transporto išmetami teršalai yra ypač
dideli intensyvaus eismo miesto gatvėse ir 2–5 m atstumu nuo važiuojamosios kelio dangos, o
esant 6–10 m atstumui jų kiekiai staigiai sumažėja. Nustatyta, kad CO, NOx , CHx , SO2
koncentracijos tiesiogiai priklauso nuo automobilių transporto eismo intensyvumo.
Koncentracija tolygiai mažėja didėjant atstumui nuo gatvės važiuojamosios
dalies. Daugiausia oras teršiamas automobiliams pradedant važiuoti, stabdant ir lėtai važiuojant.
Nustatyta, kad, automobiliui pradedant judėti iš vietos, oras teršiamas 50 kartų labiau, negu
važiuojant vidutiniu greičiu arba greitai.
Taigi pavojingiausi taršos židiniai yra gatvių sankryžos, automobilių stovėjimo
aikštelės, greitėjimo ir lėtėjimo juostos. Ruožuose tarp sankryžų labiausiai oras teršiamas tada,
kai automobilis juda ne didesniu kaip 30 km/h greičiu. Automobilio greičiui padidėjus iki 90
km/h, sunaudojama mažiau kuro ir išskiriama perpus mažiau aplinką teršiančių medžiagų.
Dažniausiai vykdomi tyrimai prie akustinių sienelių dėl taršos pasiskirstymo yra
momentiniai arba dienos trukmės. Bandymų sąlygos pasirenkamos tam, kad būtų kuo tikslesni
rezultatai.
1. Vėjo kryptis nuo važiuojamosios kelio dalies turi būti statmenai į akustinę sienelę;
2. Arti neturi būti jokių pastatų, ribojančių sklaidą;
3. Gali būti augmenija (norint tirti augmenijos įtaką teršalų sklaidai);
4. Atviro lauko, be akustinio barjero.
Augalai ir medžiai gali mažinti teršalų kiekį, susidariusį aplinkoje, iš autotransporto
priemonių nusėdus anglies monoksidui ant jų lapų, žiedų paviršiaus.