ATMOSFEROS TARŠOS KELIAMOS GLOBALINĖS PROBLEMOS

Ištrauka

PROJEKTINIS DARBAS
,,ATMOSFEROS TARŠOS KELIAMOS GLOBALINĖS PROBLEMOS“

TURINYS
ĮŽANGA ………………………………………………………………………………… 3
1. Rūgštūs lietūs …………………………………………………………………………. 4
1.1 Sieros dioksido šaltiniai 6
1.2 Rūgščiojo lietaus ir fotocheminio smogo įtaka ekologinei pusiausvyrai ………… 7
1.3 Oro teršalų poveikis sveikatai ………………………………………………… 8
2. Ozono skylė 9
3. Smogas ………………………………………………………………………………..10
4. Globalinis atšilimas ………………………………………………………………… 12
5. Pasekmės …………………………………………………………………………… 13
IŠVADOS ……………………………………………………………………………….18
Naudota literatūra ……………………………………………………………………….19

Įžanga
Kadaise, prieš keletą šimtų metų Žemę galima buvo pavadinti švaria ir gyvybei tinkama
planeta. Čia buvo stabili ir „žmogiška“ atmosferos sudėtis (78.08% azoto dujų, 20.95%
deguonies, 0.934% argono, šiek tiek CH4 , O3 , H2S, CO, SOx , NOx, nuo 1 iki 4% vandens
garų ir tik apie 0.02% anglies dioksido), vientisas ir proporcingas ozono sluoksnis, buvęs
maždaug 25 km aukštyje nuo paviršiaus patikimai sulaikydavo ultravioletinę saulės
spinduliuotę,o vidutinė planetos temperatūra tebuvo apie 15 laipsnių Celsijaus
Tačiau XVIIIa. viduryje padėtis ėmė smarkiai blogėti – prasidėjo pramoninė revoliucija.
Dėmesys buvo kreipiamas tik į pelną, apie tokį dalyką kaip poveikis aplinkai atsiminta tik tada,
kai ėmė aiškėti baisios viso to pasekmės – atsirado toks terminas, kaip gamtos tarša.
Iš viso technogeninė (žmogaus sukelta) tarša skirstoma į tris grupes:
fizikinę,
biologinę,
cheminę.
Fizikinę taršą sudaro tokie reiškiniai kaip triukšmas, vibracijos, elektromagnetiniai
laukai, jonizuojanti spinduliuotė, šiluminė spinduliuotė, ultravioletiniai bei matomos spektro
srities spinduliai ir t.t.
Biologinei taršos grupei priskiriami užkrėtimai mikroorganizmais.
Cheminei, dažniausiai pasitaikančiai taršai – ne tik įvairūs cheminiai elementai ir
medžiagos, bet ir junginiai, susidarantys jiems sąveikaujant tarpusavyje ar veikiant įvairiems
biosferos faktoriams. Tokia tarša ypač pavojinga, nes susidarantys junginiai kartais būna
toksiškesni ir pavojingesni negu pradiniai į aplinką patenkantys teršalai. Be to, cheminiai teršalai
gali migruoti vienos sferos ribose. Pavyzdžiui, į vandenį patekusi medžiaga gali judėti jame
nepriklausomai nuo to, ar yra tirpale, ar adsorbavosi ant suspenduotų dalelių. Dirvoje ji vyksta
dėl difuzijos ir masių pernašos, kurioje dalyvauja nešėjas vanduo, bei kurio judėjimą apsprendžia
kitos jėgos. O štai į atmosfera patekusi medžiaga yra pernešama oro srautų – jos judėjimo greitį
sąlygoja atitinkami meteorologiniai reiškiniai.

Medžiagų migraciją vienoje sferoje nulemia tik pernašos proceso charakteristikos toje
sferoje, medžiagos savybės tam įtakos neturi. Šios savybės tampa reikšmingos, kai vyksta
migracija tarp sferų – čia viską lemia termodinaminiai ir kinetiniai medžiagų pokyčių parametrai.
Iš viso galima išskirti keturias svarbiausias cheminės taršos atmosferoje sukeltas problemas:
rūgštus lietus,
ozono skylė,
smogas,
globalinis atšilimas.
1. Rūgštus lietus
Pirmą kartą rūgštieji lietūs buvo pastebėti Mančesteryje, viename didžiausių Anglijos
pramoninės revoliucijos centrų. 1852m. mokslininkas R. A. Smitas nustatė, kad juos įtakoja
užterštumas ir 1872-aisiais pirmasis panaudojo rūgščiojo lietaus terminą. Tačiau rimtai
mokslininkai šį reiškinį pradėjo tyrinėti tik XX a. 7-ajame dešimtmetyje.
Rūgščiojo lietaus pokyčius lengviausia nustatyti pagal ledo sluoksnius ledynuose. Juose
sušalusio vandens pH kito nuo 6 (pramoninės revoliucijos pradžioje) iki 4,5 ar net 4. Taip pat
stebimi organizmai, vadinami titnagdumbliais, kurie gyvena kūdrose ar tvenkiniuose. Žuvę
organizmai formuoja nuosėdas vandens telkinio dugne. Šiems dumbliams reikalingas tam tikras
pH, taigi jų gausumas įvairiuose sluoksniuose rodo pH pokytį.