Surinktas komunalinių atliekų kiekis, tenkantis vienam gyventojui“ kartografuoti Europos Sąjungos valstybėse

Ištrauka

Referatas
Geoinformacinės sistemos taikymas darniosios aplinkos rodikliui ,,Surinktas komunalinių atliekų
kiekis, tenkantis vienam gyventojui“ kartografuoti Europos Sąjungos valstybėse

TURINYS
ĮVADAS 3
1. GEOINFORMACINĖS SISTEMOS APŽVALGA 4
1.1 Geoinformacinės sistemos samprata 4
1.2 Geoinformacinės sistemos naudojimo sritys 6
1.3 Duomenų modeliai 7
2. ATLIEKOS, JŲ KLASIFIKAVIMAS IR SUDĖTIS 9
3. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SUSIDARYMAS EUROPOS SĄJUNGOJE 11
IŠVADOS 16
LITERATŪRA 17

ĮVADAS
Problema
Atliekos yra didelė ir aktuali šių laikų problema visame pasaulyje. Visos valstybės susiduria su
augančiu atliekų kiekiu, kurį skatina gyventojų neracionalus, beatodairiškas vartojimas. Augant žmonių
vartojimui, vystant pramonę, žemės ūkį didėja ir atliekų kiekiai, kuriuos reikia tvarkyti. Netinkamai
tvarkant susidariusias atliekas kyla pavojus tiek aplinkai, tiek žmonėms, todėl reikia mažinti jų
susidarymo kiekius.
Darbo tikslas
Apžvelgti geografinės informacinės sistemos taikymą darniosios aplinkos rodikliui ,,Surinktas
komunalinių atliekų kiekis, tenkantis vienam gyventojui“ kartografuoti Europos Sąjungos valstybėse.

1. GEOINFORMACINĖS SISTEMOS APŽVALGA
1.1 Geoinformacinės sistemos samprata
Geografinė informacinė sistema (GIS) – tai informacinės sistemos dalis, organizuojama
geografiniu principu, t.y. dirbanti ne tik su aprašomąja (lentelių, atributine ir kt.), bet ir su koordinuota –
orientuota erdvėje, informacija. Pažodžiui GIS galima paaiškinti taip:
Geografija (gr.) – „Žemės aprašymas“;
Informacija (lot.) – aiškinimas, pranešimas;
Sistema (gr.) – sandara, junginys (Kas yra 2014).
Sparčiausias informacinių technologijų žengimas geografijos link prasidėjo prieš keletą
dešimtmečių ir tęsiasi iki šiol, apimdamas vis platesnes veiklos sritis. Maždaug 1960 m. kompiuterinė
technika buvo pradėta sparčiai diegti įvairiose gyvenimo srityse. Tekstiniai duomenys buvo pradėti
skaitmeninti, buvo kuriami skaitmeniniai archyvai – duomenų bazės. Informacijai valdyti atsirando
naujos technologijos – duomenų bazių valdymo sistemos (DBVS). Atsirado pirmosios kompiuterinės
grafikos priemonės (CAD - Computer Aided Design), kuriomis galima kurti grafinius vaizdus
(žemėlapius, brėžinius), juos saugoti ir spausdinti. Vystantis kompiuterinei ir programinei įrangai,
atsirado poreikis sujungti šias viena kitą papildančias technologijas – DBVS ir CAD. Tokiu būdu apie
1970 m. buvo sukurta nauja – GIS technologija, kurios spartus vystymasis prasidėjo IX– ame
dešimtmetyje. Geografinė informacinė sistema susieja duomenis ne tik su tradiciniais geografinės
analizės metodais, bet ir naujomis analizės ir modeliavimo priemonėmis (Kas yra 2014).
GIS vystymasis buvo ir yra glaudžiai susijęs su naujovėmis, diegiamomis tokiose disciplinose
kaip: geografija, kartografija, fotogrametrija, distanciniai tyrimai, geodezija, civilinė inžinerija, statistika,
demografija, t. y. gamtos, socialinių ir inžinerinių mokslų šakose. Pastaraisiais metais informacijos
valdymas ir informacinių srautų integravimas tapo ne tik būtinybe, bet ir tolesnio ekonominio bei
socialinio progreso sąlyga. Būtent tai sąlygojo dar spartesnį GIS, kaip informacijos integravimo ir
valdymo technologijos, vystymą ir panaudojimą. Geoinformacinės sistemos sandara pateikta 1 paveiksle
(Kas yra 2014).