Ekologinė situacija ir gamtos apsaugos priemonės Kauno mieste

Ištrauka

TURINYS
ĮVADAS
1.EKOLOGINĖS PROBLEMOS LIETUVOJE 4
1.1Vandens tarša Lietuvoje 4
1.2 Oro tarša Lietuvoje 5
2.Užterštumas Kauo mieste 6
2.1 Vandens tarša 6
2.2 Oros tarša 7
3. Aplinkosauga Kauno mieste 8
IŠVADOS 9
INFORMACIJOS ŠALTINIAI 10

ĮVADAS
Žemė be žmonių nesiliaus sukusis, gamta gyvuos kaip gyvavus, tačiau žmogus be jam
reikalingos terpės ilgai negyvens. Patys dėl savęs turime tausoti mus supančią aplinką, stengtis
priimti ekologiškai teisingus sprendimus. Žodis „ekologija” reiškia ne tik mokslą, tiriantį gyvųjų
organizmų santykius su gyvenamąja aplinka: plačiąja prasme tai taip pat įtraukia ir socialinę
ekologiją, giliąją ekologiją, gamtosaugą. Kaip vertinti mūsų vartotojišką kasdienybę? Ar reikia
imtis asmeninių iniciatyvų, ir jei taip, tai kokių?[1]
Tikslas: Išanalizuoti ekologiją ir gamtos apsaugą Kauno mieste.
Uždaviniai:
1.Išnagrinėti, ekologines problemas Lietuvoje.
2.Išnagrinėti, Kauno miesto užterštumą.
3.Aptarti, aplinkosaugą taikomą Kauno mieste.

1.EKOLOGINĖS PROBLEMOS LIETUVOJE
1.1 Vandens tarša Lietuvoje
Kokia ekologinė padėtis Lietuvoje? Aplinkos apsaugos ministerijos duomenimis, „šiuo
metu gamtos sąlygos Lietuvos Respublikos teritorijoje nekelia pavojaus tautos ir valstybės egzistencijai“.
Per pastaruosius metus daugiau kaip 50 proc. sumažėjo pagrindinių teršalų, patenkančių
į paviršinio vandens telkinius. Tačiau tik 40 proc. nuotekų išvaloma iki nustatytų normų, nes
daugelis užteršto vandens nuotekų valymo įrenginių yra fiziškai ir morališkai pasenę. Vandens
tiekimo tinklai susidėvėję ir neužtikrina centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybės.
Nemažai šalies pramonės įmonių produkcijos vienetui pagaminti sunaudoja daugiau energijos,
žaliavų ir vandens nei Europos Sąjungos (ES) valstybių įmonės.
Kiekvienais metais susidaro per 3,5 mln. tonų nepavojingų (iš jų apie 1 mln. tonų
komunalinių atliekų) ir apie 110 tūkst. tonų pavojingų atliekų. Daugiausia nepavojingų atliekų
suvežama į sąvartynus. Menkai išplėtota komunalinių atliekų tvarkymo sistema, daugelis
veikiančių sąvartynų neatitinka aplinkosaugos reikalavimų. Buityje susidarančios pavojingos
atliekos ir toliau dažniausiai vežamos į  sąvartynus. Iki galo neišspręsti galvaninių elementų,
medicinos atliekų, įvairių pavojingų pramonės atliekų surinkimo ir utilizavimo klausimai.
Kiekvienais metais Lietuvoje užregistruojama apie 120–140 įvykių, kurių metu buvo
padaryta arba galėjo būti padaryta žala aplinkai ir žmonėms. Sausros laikotarpiu užregistruojama
per 1000 durpynų, durpingų pievų ir miškų gaisrų, miškuose užregistruojami miško kenkėjų ar ligų pažeisti plotai.
Į Baltijos jūrą apie 10 proc. naftos teršalų patenka dėl tyčia, neteisėtai išmetamų naftos
produktų  iš plaukiančių laivų krovinių skyriuose esančių mechaninių patalpų. Susidūrimai jūroje
–  kita naftos išsiliejimo priežastis. Per pastaruosius 11 metų Baltijos jūroje įvyko 251 laivų
avarija; kas penktos avarijos metu išsiliejo nafta. 2000 m. ir 2001 m. į jūrą išsiliejo 2756 m³
naftos, iš kurių 2500 m³ vienos avarijos metu. Tai buvo viena didžiausių avarijų Baltijos jūroje.<…>
Pagrindinės priežastys, sukeliančios ekologines avarijas, –  saugos taisyklių
nesilaikymas, įmonių personalo neatsakingumas, bereikalingas taupumas, informacijos slėpimas. [2]