Nemuno mažųjų intakų pabaseinis. Ekosistemų būklė, priemonės jai palaikyti ir pagerinti

Ištrauka

Nemuno mažųjų intakų pabaseinis. Ekosistemų būklė, priemonės jai palaikyti ir pagerinti

Turinys
Įvadas 3
1.Nemuno mažųjų intakų pabaseinio ekosistemų būklė 5
1.1. Pasklidosios žemės ūkio taršos poveikis ekosistemų būklei 6
1.2. Sutelktoji tarša ir poveikis ekosistemų būklei 7
1.3. Reikšminga tarša pavojingomis ir prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis 8
1.4. Hidromorfologiniai vandens telkinių pokyčiai ir poveikis vandens ekosistemoms 9
1.5. Ūkio sektorių poveikis vandens telkinių ekosistemų būklei 10
2.Priemonės Nemuno mažųjų intakų pabaseinio vandens ekosistemų būklei palaikyti ir
pagerinti 12
2.1. Pagrindinės priemonės gerai Nemuno mažųjų intakų UBR pasiekti 13
2.2. Pagrindinių MNV direktyvos priemonių įgyvendinimo poveikis vandens telkinių kokybei 13
2.3. Miesto nuotekų valymo ir Nitratų direktyvų priemonių įgyvendinimo poveikis 14
2.4. Priemonės bendrojo fosforo taršai sumažinti 15
2.5. Paukščių ir buveinių apsauga 15
2.6. Nuotekų dumblo direktyva (86/278/EEB) 16
2.7. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės direktyva (96/61/EEB) 17
2.8. Sutelktosios taršos mažinimo priemonės 17
2.9. Hidromorfologinės būklės gerinimo priemonės 17
2.10. Hidromorfologinės būklės gerinimo priemonės 18
Išvados 20
Literatūros šaltiniai 21

Įvadas
Pagal Bendrąją vandens politikos direktyvą upės baseinu vadinama teritorija, iš kurios
paviršinis vanduo upėmis ir ežerais nuteka į jūrą vienos upės žiotimis. Lietuvos teritorijoje
išskiriami 7 upių baseinai (Nemuno, Lielupės, Dauguvos, Ventos, Bartuvos, Šventosios,
Priegliaus). Valdymo patogumui Lietuvoje išskirti 4 upių baseinų rajonai (UBR), sudaryti iš
vieno ar kelių upių baseinų. Didžiausią plotą užimantis UBR Lietuvos Respublikoje – Nemuno
upių baseino rajonas, kurį sudaro dešimt pabaseinių. Vakarinėje ir pietinėje upės baseino dalyse
išsidėstęs Nemuno mažųjų intakų pabaseinis.

1 pav. Nemuno mažųjų intakų pabaseinis. (http://vanduo.gamta.lt/cms/index?
rubricId=4a2f0840-ed6a-410e-8517-5d816a37e00e)
Svarbiausi mažieji intakai, leidžiantis link Nemuno žemupio:
 Peršėkė, įtekanti į Nemuną ties Balbieriškiu. Baseinas yra Vidurio Lietuvos
žemumos ir Baltškųjų aukštumų sąlyčio zonoje. Baseino paviršių daugiausiai dengia vidutinės ir
sunkios mechaninės sudėties gruntai. Sausinant žemes ištiesinta daug upelių (apie 65 % jų
suminio ilgio). Ežeringumas 7,6 %, didžiausi ežerai – Metelio ir Obelijos (atitinkamai 12,9 ir 5,8 km2).
 Verknė, įtekanti į Nemuną žemiau Birštono. Ežeringumas 2,2 %, miškingumas
19 %, pelkėtumas 11 %, baseino paviršių dengia vidutinio sunkumo gruntai (jie užima 57 %
baseino ploto).
 Strėva, įtekanti į Kauno marias. 72 % baseino ploto dengia vidutinio sunkumo
gruntai, 20 % - lengvos mechaninės sudėties gruntai (jų daugiausia aukštupyje). Baseinas itin
ežeringas (5,5 %), didžiausi ežerai – Ilgų (1,44 km2), Margis (1,27 km2), Spindžius (1,19 km2).
Užtvenkta (Elektrėnų marios).