Vakcinacijos nuo šunų parvovirusinio enterito ir maro įtaka antikūnų kiekiui kraujo serume

Ištrauka

Vakcinacijos nuo šunų parvovirusinio enterito ir maro įtaka antikūnų kiekiui kraujo serume
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

TURINYS
TURINYS 3
SANTRAUKA 5
SUMMARY 6
SANTRUMPOS 7
ĮVADAS 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA 10
1.1. Imuninė sistema ir jos reikšmė organizmui 10
1.1.1. Įgimtas (nespecifinis) imunitetas 10
1.1.2. Įgytas (specifinis) imunitetas 10
1.2. Antikūnai 11
1.3. Vakcinos kūrimo principai 12
1.4. Pagrindinės vakcinos, naudojamos imunizacijai 12
1.4.1. Gyvosios nusilpnintos vakcinos 12
1.4.2. Inaktyvintos vakcinos 13
1.5. Veiksniai, turintys įtakos imuninei reakcijai po vakcinos įskiepijimo 13
1.6. Lietuvoje registruotos vakcinos nuo infekcinių ligų 14
1.7. Šunų parvovirusinio enterito apžvalga 15
1.8. Iš motinos gautų antikūnų reikšmė imuniteto susidarymui 17
1.9. Šunų maro apžvalga 18
1.10. Pagrindiniai diagnostikos ir imuniteto nustatymo metodai prieš šunų maro virusą ir šunų 
parvovirusą ir jų pritaikymas praktikoje 19
1.10.1. Antigenų nustatymas 19
1.10.2. Imunochromatografiniai antigenų nustatymo testai 19
1.10.3. PGR ir kiti metodai 20
1.10.4. Antikūnų nustatymas 20
1.10.5. Imunochromatografiniai antikūnų nustatymo testai 21
1.10.6. Hemagliutinacijos inhibicijos reakcija 21
1.10.7. Imunofermentinė analizė 21
1 11. Prevencijos priemonės, norint išvengti užsikrėtimo šunų parvovirusiniu enteritu ir šunų maru 21
1.12. Imuniteto trukmė 22
1.13. Šunų amžiaus įtaka imuniteto susidarymui prieš pagrindines šunų virusines infekcijas 23
1.14. Populiacijos imuniteto svarba 24
2. TYRIMO METODIKA IR MEDŽIAGA 26
2.1. Tyrimo metodai ir medžiaga 26
2.2. Duomenų statistinė analizė 28
3. TYRIMO REZULTATAI 29
3.1. Imuniteto stiprumas reguliariai vakcinuojamų šunų grupėje 31
3.2. Imuniteto stiprumas nereguliariai vakcinuojamų šunų grupėje 32
3.3. Imuniteto stiprumas nevakcinuotų šunų grupėje 33
3.4. Vakcinacijos reguliarumo reikšmė imuniteto formavimuisi prieš parvovirusinio enterito ir šunų 
maro virusą 34
3.5. Bendroji epidemiologinė statistika šunų, sergančių šunų parvovirusiniu enteritu ir šunų maru, per
2014 – 2019 m. laikotarpį 35
4. REZULTATŲ APTARIMAS 40
5. IŠVADOS 43
LITERATŪROS SĄRAŠAS 44

ĮVADAS
Šunų parvovirusinis enteritas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių ligų šunų tarpe. Šios ligos
negydant šunų gaištamumas yra labai didelis – apie 91 proc. Yra nustatyta, kad susirgimas priklauso
nuo šunų amžiaus – dažniausiai sergantys yra jauni nuo 6 savaičių iki 6 mėnesių amžiaus šunys (12),
tačiau yra pastebėta, kad užsikrėsti gali ir suaugę šunys. Virusas yra plačiai paplitęs aplinkoje bei yra
itin atsparus aplinkos veiksniams, todėl rizika užsikrėsti nevakcinuotiems šunims yra labai didelė (14).
Šunų maras yra kita infekcija, pasireiškianti šunų tarpe. Šia liga gali sirgti tiek jauni, tiek
vyresnio amžiaus šunys. Didžiausią riziką susirgti turi nevakcinuoti šunys, taip pat yra nustatyta, kad
apie 50 – 70 proc. iš nevakcinuotų šunų gali būti šios ligos nešiotojai (20).
Šių infekcinių ligų nustatymui naudojami įvairūs diagnostiniai testai, tačiau veterinarinėje
praktikoje dažniausiai naudojami imunochromatografiniai greitieji testai, kurių jautrumas ir
specifiškumas yra labai didelis. Nustatant viruso antigeną imunochromatografinių greitųjų testų
jautrumas 90,8 proc., o specifiškumas 97,8 proc., lyginant su PGR (24). Nustatant antikūnus prieš
virusą, šių testų jautrumas 97,1 proc., o specifiškumas 76,6 proc. (27).
Įrodyta, kad taikomi vakcinacijos protokolai yra viena svarbiausių profilaktikos priemonių prieš
ŠPV ir ŠMV (20), tačiau šiais laikais didelė visuomenės dalis svarsto ar būtina vakcinuoti savo
augintinius. Yra įvairių nuomonių, kokiu laiko intervalu reiktų atlikti revakcinacijas. Taip pat
skirtingose veterinarijos klinikose taikomi skirtingi vakcinacijų protokolai – vienose yra
rekomenduojama augintinius skiepyti kasmet, kitose – kas trejus metus. Yra atlikta nemažai tyrimų,
kurių metu įrodyta, jog imuniteto stiprumas prieš pagrindines infekcines šunų ligas, vakcinuojant gyva
modifikuota vakcina, išlieka ilgiau nei 3 metus (2, 31, 32). Tačiau Lietuvoje šunų infekcinių ligų
profilaktikos tema pastaruoju metu nebuvo nagrinėta. Nėra nustatyta praktiškai, kokia dalis šunų,
gyvenančių Lietuvoje, turi pakankamą imunitetą prieš ŠPV ir ŠMV virusus. Taip pat nėra nustatyta,
kokia...