Žinduolių kraujo ir limfos formavimosi organai

Ištrauka

ŽINDUOLIŲ KRAUJO IR LIMFOS FORMAVIMOSI ORGANAI
(ORGANA HEMOPOIETICA ET LYMPHOPOIETICA MAMMALIUM)

Skiriami pirminiai (centriniai) ir antriniai (periferiniai) kraujo ir limfos formavimosi
organai.
Pirminiai:
1. Raudonieji kaulų čiulpai
2. Čiobrialiaukė
Juose formuojasi kraujo ir limfos ląstelės, kurios patenka į kraujo apytaką ir užima tam tikras
zonas antriniuose kraujo ir limfos formavimosi organuose.
Antriniai:
1. Limfiniai mazgai
2. Hemaliniai limfiniai mazgai
3. Pavieniai limfiniai mazgeliai
4. Grupiniai limfiniai mazgeliai 
5. Blužnis
6. Migdolai
Šių organų limfoidiniame audinyje vyksta T ir B limfocitų proliferacijos procesas ir jų
diferenciacija. Kraujo ir limfos formavimosi organų, išskyrus čiobrialiaukę, stromą sudaro
tinklinis jungiamasis audinys, o čiobrialiaukės – epitelioretikuliocitų tinklas.
Pirminiuose kraujo ir limfos formavimosi organuose susidaro kraujo ląstelės, o antriniuose
– kaupiasi sensibilizuoti limfocitai ir vyksta imunoglobulinų (Ig) sintezė. Imuninės sistemos
ląstelėse kraujo ir limfos formavimosi organuose atlieka apsauginę organizmo funkciją
(fagocitozę).
Pirminiai kraujo ir limfos formavimosi organai
Kaulų čiulpai (Medulla ossium)
Poembrioniniu laikotarpiu gyvulio organizeme skiriami raudonieji ir geltonieji kaulų
čiulpai. Vaisiaus kauluose yra tik geltonieji kaulų čiulpai.
Raudonieji kaulų čiulpai (Medulla ossium rubra)
Tai aktyvi kaulų čiulpų forma. Suaugusių gyvulių raudonieji kaulų čiulpai yra
krūtinkaulyje, šonkaulių kauluose, slankstelių kūnuose, petikaulio, šlaunikaulio ir kai kurių
ilgųjų kaulų proksimalinėse epifizėse, kur jie pripildo akytosios medžiagos ertmes. Jų
griaučius (stroma medullae) sudaro susipynusios jungiamojo audinio sijos, atsišakojančios iš
vidinio antkaulio (endosteum).