Šunų, laikomų X prieglaudoje, įmitimo ir kraujo biocheminių rodiklių tyrimai

Ištrauka

Šunų, laikomų X prieglaudoje, įmitimo ir kraujo biocheminių rodiklių tyrimai
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

TURINYS
SANTRAUKA 4
SUMMARY 5
SANTRUMPOS 6
ĮVADAS 7
1. LITERATŪROS APŽVALGA 8
1.1. Gyvūnų prieglaudos 8
1.2. Šuns fiziologija 9
1.3. Ligos ir mitybos įtaka 10
1.3.1. Nutukimas 10
1.3.2. Virškinimo organų sutrikimai 10
1.3.3. Kepenų sutrikimai 11
1.3.4. Kasos sutrikimai 11
1.3.5. Alergija 11
1.3.6. Inkstų sutrikimai 11
1.4. Šuns šėrimas 12
1.4.1. Baltymai, angliavandeniai, riebalai 12
1.4.2. Pašarai 12
1.4.2.1. Sausas ir šlapias pašaras 12
1.4.3. Suaugusio šuns šėrimas 13
1.4.4. Seno šuns šėrimas 13
1.5. Faktoriai įtakojantys šunų įmitimą ir sveikatą 14
1.5.1. Lytis 14
1.5.2. Kastracija 14
1.5.3. Amžius ir gyvenimo trukmė 14
1.5.4. Mityba 14
1.5.5. Fizinis aktyvumas 15
1.6. Biocheminiai kraujo tyrimai 15
1.7. Šunų įmitimo vertinimas 16
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI 17
Aprašomojo tyrimo schema 20
3. TYRIMO REZULTATAI 21
3.1. Šunų įmitimo vertinimo tyrimo rezultatai 23
3.2. Šunų sveikatingumo vertinimo tyrimo rezultatai 29
4. REZULTATŲ APTARIMAS 32
IŠVADOS 36
LITERATŪROS ŠALTINIAI 37

ĮVADAS
Naujausiais šaltiniais teigiama, kad skaičius beglobių gyvūnų, kurie žmonėms
nepageidaujami, sergantys, badaujantys ir apleisti, Europoje siekia šimtą milijonų. Jų kontrolei
užtikrinti, įkurtos gyvūnų prieglaudos, kurių skaičius Europoje apie 1460. Tikslūs duomenys nėra
žinomi, nes didelę dalį sudaro neoficialios, o tyrimai apie jas nėra atliekami (1). Šiuo metu
Lietuvoje yra 40 000 beglobių gyvūnų, veikia 69 gyvūnų prieglaudos, iš kurių tik 24 yra oficialios
(turinčios VMVT patvirtinimą), o kitos veikia savanoriškai pagrindais (2).
Namuose ir šeimoje gyvenančių šunų įmitimui bei sveikatai didelę įtaką daro jų šeimininkai:
parenkama pašaro rūšis bei klasė, skanėstai, nuo stalo gaunamas maistas, šėrimų skaičius, gaunamo
pašaro ir kalorijų kiekis bei fizinis aktyvumas (3). Norint, kad šuo būtų sveikas ir ilgiau gyventų,
patartina atsižvelgti į augintinio amžių, gyvenimo būdą bei dydį: normuoti pašaro kiekius ir taikyti
subalansuotą aukštos ar aukščiausios klasės mitybą, nešerti maistu nuo stalo ir riboti skanėstų kiekį.
Svarbus ir fizinis aktyvumas bent du kartus per dieną (4).
Šunys laikomi namuose, kad palaikytų žmogui kompaniją, apsaugotų ir būtų kartu
pramogaujant, tačiau šeimos gyvūnai dėl įvairių priežasčių į prieglaudas patenka nuolatos (5).
Gyvūnų prieglaudose visame pasaulyje gyvena apie 3,9 mln. šunų. Čia laikomų gyvūnų šėrimo,
laikymo ir priežiūros sąlygos yra vienodos, tačiau supratimas apie jų gerovę ir gerovės matavimas
vis dar yra iššūkis. Išankstiniai visų šių sričių tyrimai nepadarė aiškių išvadų apie tai, kaip gyvūnų
prieglauda turi įtakos šunų gerovei (6).
Daugelis prieglaudų ir organizacijų turi bendrų tikslų - grąžinti šeimininkams prarastus
augintinius, surasti naujus namus bešeimininkiams gyvūnams, suteikti jiems prieglobstį ir rūpintis
beglobiais (7). Nors augintiniai, gyvenantys prieglaudose, yra niekam nereikalingi ir pažeidžiami,
tai nereiškia, kad jų priežiūra ir gydymas ar pagrindiniai poreikiai skiriasi nuo kitų šunų (8).
Žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose bei visuomenėje nuolat skleidžiama informacija apie tai, kad
prieglaudose gyvenantys gyvūnai kankinami, badauja, negydomi (9 – 11). Todėl tikslinga tirti
prieglaudose laikomų gyvūnų įmitimą ir sveikatos būklę.
Darbo tikslas: Nustatyti šunų įmitimą bei sveikatingumą X gyvūnų prieglaudoje
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti šunų įmitimo laipsnį pagal S.H.A.P.E metodiką
2. Nustatyti įmitimo įtaką pagal kriterijus: veislę, amžių, lytį, kastraciją, mitybą bei laikymo trukmę prieglaudoje
3. Nustatyti įmitimo įtaką kraujo biocheminiams rodikliams.