Šunų žarnyno nepraeinamumo etiologija ir pasireiškimas

Ištrauka

Šunų žarnyno nepraeinamumo etiologija ir pasireiškimas
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Turinys
SANTRAUKA 4
SUMMARY 5
ĮVADAS 6
1. LITERATŪROS APŽVALGA 7
1.1. Etiologija 7
1.2. Svetimkūniai 7
1.2.1. Linijiniai svetimkūniai 8
1.2.2. Nelinijiniai svetimkūniai 8
1.3. Galimos ligos baigtys, gyvūnui prarijus svetimkūnį 9
1.4. Invaginacija 10
1.5. Sąaugos 12
1.6. Žarnos užsisukimas 13
1.7. Neoplazija 13
1.8. Pseudoobstrukcinis sindromas 14
1.9. Klinikiniai žarnyno nepraeinamumo simptomai 15
1.10. Galimos komplikacijos esant žarnyno nepraeinamumui 16
1.10.1. Skysčių ir elektrolitų disbalansas 16
1.10.3. Žarnyno opos 16
1.10.4. Peritonitas 16
1.11. Klinikinis tyrimas esant žarnyno obstrukcijai 17
1.11.1. Laboratoriniai tyrimai 17
1.11.2. Rektinis tyrimas 18
1.11.3. Žarnų stuksenimas ir klausymas 18
1.11.4. Rentgeninis tyrimas 18
1.11.5. Ultragarsinis tyrimas 19
1.12. Medikamentinis gydymas 19
1.12.1. Skysčių ir elektrolitų balanso atstatymas 19
1.12.2. Antibiotikų paskyrimas 20
2. TYRIMO METODIKA 21
3. TYRIMO REZULTATAI 23
4. REZULTATŲ APTARIMAS 33
IŠVADOS 36
REKOMENDACIJOS 37
LITERATŪROS SĄRAŠAS 38

ĮVADAS
Šunų žarnynas yra atsakingas už pašaro cheminį apdorojimą, absorbciją ir nesuvirškintų
dalelių pašalinimą (1). Žarnynas sudarytas iš plonosios ir storosios žarnos. Plonosios žarnos
pagrindinės funkcijos yra sekrecinė, motorinė ir rezorbcinė. Svarbiausia virškinimo vieta yra
dvylikapirštė žarna, kurioje palaikoma šarminė terpė, neutralizuojanti iš skrandžio patenkantį turinį
ir užtikrinanti palankias sąlygas veikti kasos fermentams. Angliavandeniai, riebalai, baltymai
plonojoje žarnoje yra hidrolizuojami fermentų ir taip vyksta enterinis virškinimas (2). Tolimesnis
membraninis virškinimas atliekamas plonosios žarnos ląstelių – endokrinocitų gaurelių fermentų,
hidrolizuojant tarpinius skilimo produktus. Storojoje žarnoje vyksta tik kai kurių medžiagų ir
vandens rezorbcija, virškinimas praktiškai nevyksta, tačiau šios žarnos gleivinė atlieka sekrecinę
funkciją – išskiria nedidelį kiekį sulčių, kurių sudėtyje yra daug gleivių ir bikarbonatų (1).
Virškinamojo trakto sutrikimai, kurie galėjo atsirasti dėl žarnyno nepraeinamumo, yra dažnai
pasitaikantis negalavimas. Virškinamojo trakto nepraeinamumą gali sukelti daug rizikos veiksnių :
svetimkūniai, invaginacija, neoplazija, sąaugos, kitos žarnyno ligos. Didžiausias pavojus kyla, kai
pažeidžiama virškinamojo trakto gleivinė, atsiranda uždegiminiai procesai, kurie vėliau gali pereiti į
nekrozę (2,3).
Virškinamojo trakto susirgimai diagnozuojami surinkus išsamią anamnezę, atlikus detalų
paciento klinikinį tyrimą, įvertinus specialiųjų tyrimų rezultatus. Jei šios informacijos nepakanka
nustatyti galutinę diagnozę, gali būti indikuotinas endoskopinis tyrimas ar diagnostinė laparotomija (4).
Darbo tikslas:
Išanalizuoti šunų žarnyno nepraeinamumo etiologiją, atsiradimo priežastis ir savalaikės diagnostikos svarbą.
Darbo uždaviniai:
1.Apžvelgti šunų žarnyno nepraeinamumo simptomus.
2.Aprašyti šunų žarnyno nepraeinamumo eigą, galimas komplikacijas.
3.Išanalizuoti diagnostikos būdus ir jų svarbą, įtariant žarnyno nepraeinamumą šunims.

1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Etiologija
Dažniausiai žarnyno nepraeinamumą gali sukelti – neoplazijos, svetimkūniai, invaginacijos,
užsisukimai bei sąaugos, retais atvejais priežastis gali būti idiopatinė ir sukelti pseudoobstrukciją.
Vienos ūmiausių žarnyno nepraeinamumo priežasčių yra svetimkūnis, neoplazija ir inavaginacija.
Šunys paprastai yra labai smalsūs, domisi aplinka ir nori kuo artimiau susipažinti su jį supančiu
pasauliu. Todėl dažnai pasitaiko, kad pradeda ėsti nevalgomus daiktus. Tai galima pavadinti
žarnyno svetimkūnių sindromu (5). Jauniems gyvūnams svetimkūniai dažnai yra aptinkami dėl jų
nepasotinamo ir neišrankaus pašaro ėdimo (6).