Bakterijų paplitimas sergančių šunų odoje ir jų jautrumas antibiotikams

Ištrauka

Bakterijų paplitimas sergančių šunų odoje ir jų jautrumas antibiotikams
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

TURINYS
SANTRUMPOS 5
SANTRAUKA 6
SUMMARY 7
ĮVADAS 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA 9
1.1 Odos apsauginis mechanizmas 9
1.2. Natūrali odos mikrobiota 10
1.3. Patogeniniai odos mikroorganizmai 12
1.4. Šunų odos susirgimai ir juos predisponuojantys veiksniai 14
1.5. Bakterinės odos infekcijos 14
1.5.1 Seborėjinė piodermija 15
1.5.2 Papulės, pustulės, židininė alopecija ir odos pleiskanojimas 16
1.5.3 Odos erozijos ir opos 17
1.5.4. Opos ir šlapiuojančios žaizdos 18
1.5.5 Mazgeliai arba regioninis patinimas 19
1.6. Bakterijų identifikavimas 20
1.7. Bakterijų kultivavimas ir jautrumas antibiotikams 21
1.8. Dažniausiai naudojamos antimikrobinės medžiagos gydant bakterines odos ligas 21
2. DARBO METODIKA 23
2.1. Tyrimų vieta ir objektai 23
2.2. Tiriamųjų bakterijų išskyrimas 23
2.2. Išskirtų bakterijų identifikacija 24
2.2.1. Bakterijų identifikacija klasikinės mikrobiologijos metodais 24
2.2.2. Bakterijų identifikacija molekulinės biologijos metodais 25
2.3 Bakterijų jautrumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimas 26
2.4 Statistinė duomenų analizė 28
3. REZULTATAI 29
3.1 Rizikos veiksniai, predisponuojantys šunų bakterines odos ligas 29
3.1.1. Veislė 29
3.1.2. Amžius 30
3.1.3. Lytis 31
3.2. Odos ligų sukėlėjų genčių įvairovė 32
3.3. Išskirtų bakterijų jautrumas antimikrobinėms medžiagoms 34
3.4 Iš odos išskirtų bakterijų identifikacija molekulinės biologijos metodais 36
4. REZULTATŲ APTARIMAS 37
IŠVADOS 41
LITERATŪROS SĄRAŠAS 42
PRIEDAI 47

ĮVADAS
Oda yra didžiausias organas, dengiantis kūną. Ji sudaryta iš keleto sluoksnių: viršutinio –
epidermio, tikrosios odos – dermos bei poodžio – hipodermos. Epidermis sudaro paviršinį odos
sluoksnį ir dėl to jam tenka svarbiausia funkcija – atremti įvairius cheminius, fizinius ir biologinius
veiksnius (1). Oda sudaro barjerą tarp gyvūno vidaus organų ir aplinkos bei turi didžiausią kontaktą su
mikroorganizmais, alergenais ir kitais išoriniais veiksniais. Dėl šios priežasties egzistuoja daug odos
susirgimų arba sisteminių susirgimų, kurių infekcijos vartai prasideda odoje – pažeidus jos struktūrą ar
praėjus odos apsauginius mechanizmus. Dažniausi odos ligų sukėlėjai yra bakterijos, kurios tampa vis
labiau atsparios gydymui naudojamoms antimikrobinėms medžiagoms. Tad norint nustatyti ligos
diagnozę ir tinkamai parinkti gydymą, labai svarbu tiksliai identifikuoti sukėlėją ir nustatyti jo jautrumą
antimikrobinėms medžiagoms. Nustačius bakterijų rūšį ir jautrumą, ne tik palengvinamas veterinarijos
gydytojo darbas, bet ir paskiriamas optimalus gydymas išvengiant bereikalingo antibiotikų naudojimo.
Tai ypač svarbu ne tik gyvūno sveikatai, bet ir jo gerovei. Be to, tikslingiau panaudojant antibiotikus,
sumažinamas jų kiekis, o tai yra svarbus veiksnys kovojant su bakterijų atsparumu antimikrobinėms
medžiagoms.
Darbo tikslas:
Išskirti bakterijas iš sergančių šunų odos, jas identifikuoti ir nustatyti jautrumą antimikrobinėms medžiagoms.
Darbo uždaviniai:
1. Išskirti bakterijas iš sergančių šunų odos.
2. Nustatyti išskirtų bakterijų rūšinę sudėtį pritaikant optimalius identifikacijos metodus.
3. Nustatyti išskirtų bakterijų jautrumą antimikrobinėms medžiagoms.

1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Odos apsauginis mechanizmas
Oda yra tarsi barjeras, stabdantis patogeninių bakterijų invaziją bei augimą. Nuolatinis raginio
sluoksnio atsinaujinimas, lizocimo produkcija, odos rūgštingumas (pH 5), baktericidiniai baltymai
defensinai prisideda prie antimikrobinio apsauginio mechanizmo (2). Taip pat esant sausam odos
paviršiui sukuriamos nepalankios sąlygos bakterijų dauginimuisi. Negyvos raginio sluoksnio ląstelės –
keratinocitai atsidalindami nuo odos fiziškai pašalina ir patogenus (2, 3). Be to, odos temperatūra yra
truputi žemesnė nei vidinė kūno temperatūra ir nežymiai rūgštinė; dauguma bakterijų auga esant
neutraliam rūgštingumui (pH 7) ir kuomet temperatūra siekia 37 °C. Jeigu dėl kokių nors priežasčių
patogenai sugeba įveikti odos apsauginį barjerą, tuomet įsijungia kiti mechanizmai – aktyvinama
imuninė sistema (3) (1 pav.).