Šunų odos bakteriniai ir grybiniai susirgimai

Ištrauka

ŠUNŲ ODOS BAKTERINIAI IR GRYBINIAI SUSIRGIMAI

Turinys:
Naudoti sutrumpinimai 3
Šunų odos bakteriniai susirgimai 4
Sukeliamos ligos 4
S. intermedius 5
E. coli 6
Proteus mirabilis 6
Pseudomonas 7
Šunų odos grybiniai susirgimai 8
Taksonomija ir klasifikacija 9
Ekologija ir išplitimas 10
Laboratorinė diagnostika 10
Sukeliamos ligos 12
Literatūra 13

Šunų odos bakteriniai susirgimai
Bakterinės odos infekcijos yra dažniausiai pasitaikantys šunų susirgimai. Jie varijuoja
nuo lengvų trumpalaikių odos paviršiaus pažeidimų, iki gilių infekcijų, kurios gali būti atsparios
gydymui ir linkusios pasikartoti. Dažniausias šunų odos bakterinių susirgimų sukėlėjas yra
Staphylococcus intermedius. Proteus, Pseudomonas, Escherichia coli yra antriniai
mikroorganizmai sukeliantys odos ligas.
Sukeliamos ligos
Visi minėti mikroorganizmai sukelia piodermas, kurios gali būti įvairiai klasifikuojamos.
Pagal pažeidimų gilumą, tai paviršinės ir giliosios piodermos. Paviršinės apima epidermį ir
kartais plaukų folikulus. Labai svarbu pradėti gydymą šioje stadijoje, kol dar pažeidimai
nepradėję skverbtis gilyn. Dar gali būti skirstomos į dvi grupes: piodermos turinčios aiškią
pasireiškimo vietą, apibrėžtas ribas ir neturinčios aiškių ribų, išplitę plačiai. Piodermos yra linkę
kartotis ir gali išsivystyti į chronišką piodermą.
Paviršinė pioderma. Pasireiškia tokie klinikiniai požymiai: eritema, pūlinėliai, odos
išplikimai. Išskirtinis požymis ligos pradžioje yra visiškai nepažeisti pūlinėliai. Vėliau jie
padidėja, gali trūkti. Atsiranda išplikusios dėmės pleiskanotais kraštais, taip vadinamos
„epiderminės apykaklaitės“.
Pūlinėlinė (impetiga). Taip yra vadinama šuniukų, kurių amžius nuo 6 savaičių iki 7
mėnesių, paviršinė pioderma.
Odos raukšlių pioderma. Infekcijos gali pasireikšti įvairiose raukšlėse, tai pavyzdžiui
veido, kaklo ir kt. Tarp dviejų raukšlių dėl prakaitavimo, oro trūkumo tarp jų, trinties
susiformuoja uždegimas.
Gleivinių pioderma. Susiformuoja paviršiniai pūlinėliai, šašai ant lūpų gleivinės. Gali
susidaryti opos.
Gili pioderma. Pasireiškia, kai infekcija ima plisti per oda ir plaukų folikulus į paodį.
Plaukų folikulai trūksta ir juose susikaupę mikroorganizmai išplinta.
Snukio folikulitai ir furunkulai. Šis susirgimas pavojingiausias mažiems šuniukams.
Odos žaizdų folikulitai ir furunkulai. Įkandimai, įdrėskimai yra yra šių pažeidimų
priežastys. Taip pat tai gali būti kaip antrinė infekcija po išorinės ausies uždegimo, alergijų
pašarams. Iš pradžių pasireiškia stiprus dermatitas, ypač ant ausų ir snukio, kuris vis gilėja.
Dažniausiai pasireiškia auksaspalviams retriveriams, anglų dogams ir rotveileriams.