SVEIKŲ ŠUNŲ APYVARPĖS MIKROFLOROS IR ANTIMIKROBINIO JAUTRUMO TYRIMAS

Ištrauka

SVEIKŲ ŠUNŲ APYVARPĖS MIKROFLOROS IR ANTIMIKROBINIO JAUTRUMO TYRIMAS
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

TURINYS
SANTRAUKA 5
SUMMARY 7
SANTRUMPOS 9
ĮVADAS 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA 13
1.1. Šunų apyvarpės anatominė - histologinė sandara 13
1.2. Sveikų šunų apyvarpės natūrali mikroflora 13
1.3. Šunų natūrali įgimta apsauga nuo mikroorganizmų 15
1.4. Oportunistiniai mikroorganizmai 15
1.5. Nevaisingumo problema 17
1.6. Oportunistinių bakterijų, gyvūnų ir aplinkos sąveika 17
1.7. Oportunistinių bakterijų antimikrobinis jautrumas 18
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI 21
2.1. Tyrimo organizavimas 21
2.2. Tiriamųjų grupių sudarymas 22
2.3. Mėginių paėmimas iš sveikų šunų apyvarpės 22
2.4. Bakteriologinio tyrimo eiga 22
2.5. Bakterijų identifikavimas, remiantis jų biocheminėmis – antigeninėmis savybėmis 23
2.6. Bakterijų antimikrobinio jautrumo tyrimas ,,Kirby – Bauer” diskų difuzijos metodu 25
3. TYRIMO REZULTATAI 26
3.1. Iš šunų, laikomų skirtingomis sąlygomis, apyvarpės išskirtos bakterijos 26
3.2. Iš kastruotų ir nekastruotų šunų, laikomų skirtingomis sąlygomis, apyvarpės išskirtos bakterijos
29
3.3. Šunų, laikomų skirtingomis sąlygomis, apyvarpės bakterijų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes
33
3.4. Šunų apyvarpės dažniausiai išskiriamų bakterijų jautrumas antibiotikams 36
4. REZULTATŲ APTARIMAS 40
IŠVADOS 42
LITERATŪROS ŠALTINIAI 43
PRIEDAI 47

ĮVADAS
Lietuvoje daugelis gyventojų laiko šunis. Vieni juos įsigyja iš veislyno, kiti priglaudžia iš
gatvės ar gyvūnų prieglaudos. Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuvoje 2018 m. registruojami
apytiksliai 550 tūkst. šunų (39). Esant tokiam didžiuliam kiekiui šunų, svarbu suprasti, kad kiekvieną
augintinį supa natūrali mikroflora. Yra nustatyta, kad šunys bakterijas gali perduoti tiesioginio kontakto
metu tiek kitiems gyvūnams, tiek ir žmonėms (9-11).
Šunų urogenitalinės sistemos infekcijas neretai sukelia oportunistinės bakterijos, randamos šunų
apyvarpės gleivinėje. Oportunistiniai mikroorganizmai įeina į šunų apyvarpės natūralios mikrofloros
sudėtį. Esant gyvūno imunosupresijai, bakterijos gali virsti patogeninėmis ir sukelti oportunistines
infekcijas (3, 4). Veterinarijos gydytojams labai svarbu žinoti, kokie mikroorganizmai dažniausiai
sukelia urogenitalinės sistemos problemas. Šlapimo sistemos ir reprodukcinės sistemos mikrobiota yra
labai panaši, ir neretai šios bakterijos migruoja iš vienos vietos į kitą (40).
Šunų apyvarpė – puiki terpė daugintis aerobinėms bakterijoms, nes joje dažnai randama
organinių medžiagų masė – smegma. Neretai gyvūnų šeimininkai, maudydami šunis, pamiršta
profilaktiškai išplauti apyvarpę ir kreipiasi į kliniką dėl balanopostito (6). Veislynuose susiduriama ir su
bakterijų sukeltu patinų nevaisingumu, kuris sukelia didelius ekonominius nuostolius. Šie
oportunistiniai mikroorganizmai gali būti perduodami kalei kergimosi metu bei sukelti vaginitą, kai
bakterijų kolonizacija pagreitėja ir, esant palankiems veiksniams, tampa patogeniška. Tiek patinų, tiek
patelių lytinių organų mikrobiota yra panaši. Dažniausiai išskiriami šie mikroorganizmai: koliforminės
bakterijos, stafilakokai, streptokokai (30, 41).
XXI amžiaus pasaulinio masto problema – bakterijų daugybinis antimikrobinis atsparumas.
Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad ši problema yra pasaulinio masto, kai iki šiol naudojami
antibiotikai nebebus veiksmingi, gydant infekcines ligas. Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiantis
antimikrobinį mikroorganizmų atsparumą – neracionalus antibiotikų naudojimas veterinarijoje.
Veterinarijos gydytojai savo praktikoje dažnai susiduria su padidėjusiu bakterijų atsparumu
antibiotikams ir ieško alternatyvių antimikrobinių preparatų, kurie padėtų išgydyti infekciją. Klinikinė
veterinarinė mikrobiologija – tai mokslo šaka, kuri padeda gydytojams identifikuoti infekcijos sukėlėją,
nustatyti jo mikrobinį atsparumą antimikrobinėms medžiagoms ir paskirtį tinkamą gydymą (38).
Magistrinio darbo tikslas: išskirti bakterijas iš sveikų šunų, laikomų skirtingomis sąlygomis,
apyvarpės ir nustatyti jų antimikrobinį jautrumą.
Magistrinio darbo uždaviniai:
1.Išskirti apyvarpės bakterijas iš sveikų šunų, laikomų veislyne, gyvūnų prieglaudoje bei gyvenančių
namuose kartu su šeimininkais.
2.Palyginti šunų, laikomų skirtingomis sąlygomis, apyvarpės mikroflorą.
3.Palyginti šunų, laikomų skirtingomis sąlygomis, apyvarpės mikroflorą pagal patinų amžiaus grupes.
4.Palyginti kastruotų ir nekastruotų šunų, laikomų skirtingomis sąlygomis, apyvarpės mikroflorą.
5.Nustatyti dažniausiai išskiriamų mikroorganizmų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms.