Šunų bakterinio otito atvejų analizė 2016 – 2019 m. X klinikoje

Ištrauka

Šunų bakterinio otito atvejų analizė 2016 – 2019 m. X klinikoje
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

TURINYS
SANTRAUKA 3
SUMMARY 4
SUTRUMPINIMAI 5
ĮVADAS 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA 9
1.1. Šunų ausies anatomijos ir fiziologijos ypatumai 9
1.2. Sveikų šunų ausies kanalo mikroflora 9
1.3. Pirminiai veiksniai sukeliantys ausies uždegimą 10
1.3.1. Atopinis dermatitas ir maisto alergija 10
1.3.2. Odos parazitai 12
1.3.3. Hipotiroidizmas 12
1.3.4. Ausies navikai 13
1.4. Antrinės kilmės priežastys, sukeliančios ausies uždegimą 14
1.5. Predisponuojantys faktoriai 15
1.6. Vidurinės ir vidinės ausies uždegimas 16
1.7. Ausies uždegimo diagnostika 17
1.8. Ausies uždegimo gydymas 18
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA 19
2.1. Anamnezės duomenys ir apžiūra 19
2.2. Otoskopinis ir citologinis tyrimas 20
2.3. Bakteriologinis tyrimas ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms nustatymas 20
2.4. Statistinė analizė 21
3. Tyrimo rezultatai 22
3.1. Bakterijų išskyrimas iš otitu sergančių šunų ausų 22
3.2. Bakteriniu otitu sergančių šunų pasiskirstymas pagal veislę 23
3.3. Bakteriniu otitu sergančių šunų pasiskirstymas pagal lytį 24
3.4. Sezoniškumo įtaka bakterinio otito pasireiškimui 25
3.4. Sergančių šunų pasiskirstymas pagal ausų tipą ir plaukų ilgį 25
3.5. Išskirtų bakterijų atsparumo antibakterinėms medžiagoms nustatymas 26
3.5.1. Pseudomonas spp. atsparumas antimikrobinėms medžiagoms 27
3.5.2. Streptococcus spp. atsparumas antimikrobinėms medžiagoms 28
3.5.3. Staphylococcus spp. atsparumas antimikrobinėms medžiagoms 29
3.5.4. Corynebacterium spp. atsparumas antimikrobinėms medžiagoms 30
3.5.5. Escherichia coli atsparumas antimikrobinėms medžiagoms 31
3.5.6. Enterococcus spp. atsparumas antimikrobinėms medžiagoms 32
3.5.7. Proteus mirabilis ir Neisseria spp. bakterijų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms
33
REZULTATŲ APTARIMAS 34
IŠVADOS 36
LITERATŪROS SĄRAŠAS 37

ĮVADAS
Šunų otitas yra viena labiausiai paplitusių šunų ligų (1). Išorinės ausies uždegimas sudaro iki 20
proc. atvejų klinikinėje praktikoje. Išorinis otitas apibūdinamas kaip bet kurios išorinės ausies stuktūros
uždegimas, kuris diagnozuojamas remiantis anamneze, apžiūros rezultatais, ausies kanalo otoskopiniu
tyrimu, citologiniu ir bakteriologiniu ausies eksudato tyrimais. Ausų citologinis tyrimas turi būti
atliekamas įtariant ausies uždegimą (2).
Bakterinis otitas dažnai pasireiškia kartu su išorinės ausies uždegimu. Pirminės priežastys ir
predisponuojantys veiksniai sukuria tinkamas sąlygas bakterijų dauginimuisi ausies kanale (3).
Antriniai veiksniai tiesiogiai nesukelia ausies uždegimo, bet sukelia paūmėjimą ir prailgina ligos
gydymą (4). Bakterijos yra oportunistiniai išorinio ausies uždegimo organizmai, nes jiems reikalinga
palanki terpė daugintis (5).
Pirminiai veiksniai dažniausiai yra atopinis dermatitas, alergija maistui, odos parazitai,
hipotiroidizmas, ausies navikai. Dažniausiai sutinkami parazitai yra Otodectes cynotis erkutės,
Demodex canis ir Sarcoptes scabiei.
Predisponuojantys veiksniai yra padidėjęs ausų sieros susidarymas ausies kanale, ausies kanalo
stenozė, ausų plaukuotumas, nulėpusios ausys, ausies traumos, dažnas ausų valymas ir vietinis
gydymas vaistais, kurie dirgina ausies kanalą. Taip pat išorinės aplinkos temperatūros ir drėgmės
pokyčiai.
Gydymo schema sudaroma nustačius kokios bakterijos yra ausies landoje ir nustačius bakterijų
rezistentiškumą antimikrobinėms medžiagoms. Efektyviam ligos gydymui reikalingi tinkami
antibakteriniai vaistai, įskaitant priešuždegiminius ir chemoterapinius vaistus.
Darbo tikslas: išanalizuoti veiksnius, galinčius daryti įtaką šunų otito pasireiškimui, išskirti
dominuojančią mikroflorą ausies kanale ir nustatyti išskirtų mikroorganizmų atsparumą antimikrobinėms
medžiagoms.
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti ausies kanale dominuojančią mikroflorą otitu sergantiems šunims.
2. Įvertinti veislės, lyties, ausų tipo, plaukų ilgio ir sezoniškumo įtaką mikroorganizmų
išskyrimui iš ausų šunų, sergančių bakteriniu otitu.
3. Nustatyti iš ausies kanalo išskirtų bakterijų jautrumą antibakterinėms medžiagoms.

1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Šunų ausies anatomijos ir fiziologijos ypatumai
Anatomiškai šuns ausį sudaro trys dalys: išorinė, vidurinė ir vidinė ausys. Ausies klausomoji
landa išklota daugiasluoksniu ploščiuoju epiteliu. Epitelyje išsidėsčiusios riebalinės ir ausies sieros
liaukos. Išorinės ausies paviršiuje esančios riebalinės liaukos išskiria neutralius lipidus, kurie padeda
palaikyti keratinizaciją, kaupti ir pašalinti nešvarumus bei mažinti ausies kanalo drėgmę. Rūgštiniai
mukopolisacharidai ir fosfolipidai yra pagrindinės ausies sieros liaukų, išsidėsčiusių giliau odoje,
medžiagos, sudarančios ausies sekretą. Liaukų sekrecija padeda...