SOCIALINIŲ IR EKONOMINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA POLITINIAM PASITIKĖJIMUI - DAUGIAPAKOPĖ VIDURIO IR RYTŲ EUROPOS VALSTYBIŲ ANALIZĖ

Ištrauka

SOCIALINIŲ IR EKONOMINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA POLITINIAM PASITIKĖJIMUI: 
DAUGIAPAKOPĖ VIDURIO IR RYTŲ EUROPOS VALSTYBIŲ ANALIZĖ
BAKALAURO DARBAS

Turinys
Įvadas 6
1. Teorinis pagrindas 14
1.1. Politinis pasitikėjimas ir institucinės teorijos 14
1.2. Politinis pasitikėjimas kaip vertinimas 16
1.3. Politinis pasitikėjimas ir ekonominiai veiksniai 18
1.4. Hipotezės 20
2. Metodologija 21
2.1. Duomenys 21
2.2. Daugiapakopis modelis 21
2.3. Kintamieji 23
2.4. Modelis 31
3. Empirinė analizė 32
3.1. Aprašomoji analizė 32
3.2. Daugiapakopių modelių rezultatų analizė 35
Išvados 46
Priedai 49
Šaltinių ir literatūros sąrašas 53
Summary 59

Įvadas
Vidurio ir Rytų Europa (toliau – VRE; čia ir toliau apima Šiaurės Rytų Europos, Vidurio
Europos, Rytų Europos ir Pietryčių Europos valstybes) per pastarąjį šimtmetį patyrė daugybę
transformacijų: 20 a. pab. vyko perėjimas nuo komunizmo prie demokratijos, nuo planinės
ekonomikos prie rinkos ekonomikos, 2000-ųjų pradžioje daugelis valstybių integravosi į Europos
Sąjungą, o pastaraisiais metais ne vienoje regiono šalyje sustiprėjo populistiniai ir autoritariniai
judėjimai, metantys iššūkį demokratinėms normoms. Šiandieną irgi gyvename pasaulyje,
nepailstamai susiduriančiame su politiniais, ekonominiais ir socialiniais pokyčiais. Šalia to, visos
demokratijos tvarkosi ir su bendru iššūkiu – norint išlaikyti legitimumą ir teisėtumą, kartu reikia
išlaikyti ir politinį pasitikėjimą. Pastaruoju metu mokslininkai vis atkreipia dėmesį į didelį politinio 
pasitikėjimo nuosmukį įvairiuose pasaulio regionuose – Šiaurės Amerikoje, Lotynų Amerikoje,
Europoje, Azijoje, pažymėdami, kad šis nuosmukis apima ne tik skeptišką požiūrį į politikus, bet ir
mažėjantį tikėjimą pagrindinėmis demokratinėmis institucijomis ir procesais. 
Kalbos ir diskusijos apie politinį pasitikėjimą nėra naujiena. Politikos mokslų pagrindų
literatūroje dažnai kalbama apie jo svarbą. Politinis pasitikėjimas plačiai laikomas esminiu pilietinės
kultūros elementu, kuris, kaip teigė Almond ir Verba, yra gyvybiškai svarbus demokratinių politinių
sistemų stabilumui. Atsižvelgiant į vyraujantį įsitikinimą, kad pasitikėjimas viešosiomis 
institucijomis yra efektyvaus valdymo ir socialinės sanglaudos pagrindas, tiek politikai, tiek
akademikai yra susirūpinę, kad politinio pasitikėjimo mažėjimas gali kelti grėsmę demokratijos ir jos
institucijų išlikimui. Matyt, todėl neretai politinį pasitikėjimą (arba net apskritai demokratiją)
analizuojančių darbų pavadinimuose galima rasti žodį „krizė“ ar viena iš jo sinonimų (pavyzdžiui,
Pasitikėjimo deficitas Europoje, Politinis pasitikėjimas ir „demokratijos krizė“, Politinis 
pasitikėjimas pavojuje). Tai leidžia daryti prielaidą, kad didėja susirūpinimas arba pastebima 
tendencija, susijusi su mažėjančiu politiniu pasitikėjimu, tai siejant ir su platesnio masto demokratinio
stabilumo ir valdymo iššūkiais.