SAUGUMO DIMENSIJA VRE VALSTYBIŲ POLITIKOJE: LYGINAMOJI ANALIZĖ

Ištrauka

Turinys
Įvadas 4
1. Saugumo politikos tyrimų metodologiniai pagrindai 6
1.1. Saugumo politikos samprata, objektas, tikslas, rūšys, principai, prioritetai ir
struktūriniai elementai 6
1.2. Nacionalinio saugumo rūšys ir lygmenys 10
1.3. Nacionalinio saugumo Lietuvoje teisinis reglamentavimas 20
1.4. Regioninio ir nacionalinio saugumo dermės aspektu 23
2. Saugumo dimensija europinės regionalizacijos požiūriu 28
2.1. Europinės regionalizacijos kontūrai ir priežastys saugumo kontekstu 28
2.2. Vyšegrado regiono susiformavimas ir šalių saugumo situacijos ypatumai, politikos
vektoriai ir preferencijos 36
3. Regiono šalių saugumo politikos persipynimas su valdančiais režimais 48
3.1. Vengrijos ir Lenkijos valdančiųjų režimų retorika ir politika saugumo srityje 48
3.2. Energetinis saugumas kaip viena iš saugumo politikos sudedamųjų 52
3.3. Išorės veiksnių poveikis regiono šalių saugumo situacijai 58
3.4. VRE ir Baltijos šalių saugumo situacija – panašumai ir skirtumai 60
Išvados 65
Literatūros sąrašas 67
Santrauka 72
Summary 73

Įvadas
Darbo aktualumas. Per pastaruosius kelerius dešimtmečius Lietuvoje, kaip ir daugumoje
VRE valstybių pradėjus sparčiai vystytis šalių ekonomikai ir politikai, visuomenės socialinės ir
aplinkos apsaugos poreikiui, pradėjo formuotis saugumo politika, kurios pagrindinėmis
dimensijomis tapo visuomenės ekonominio, socialinio bei aplinkos saugumo užtikrinimas,
pasitelkiant kryptingus politinius sprendimus.
Lietuvos ir VRE valstybių saugumo dimensijų formavimasis priklauso nuo šiuose šalyse
taikomo regioninio ir nacionalinio saugumo užtikrinimo bei šalių gynybos politikos formavimo.
Gynybos politikos taikymas šiose valstybėse skirtas formuoti Lietuvai ir VRE šalims palankią
regioninę ir daugelio valstybių saugumo aplinką. Regioninės politikos taikymas padeda užtikrinti
šių šalių visuomenės apsaugos mechanizmus šalies viduje, priimant atskirų šalių regionų
pagrindinius ekonominės, socialinės ir aplinkos apsaugos sprendimus. Nacionalinės politikos
taikymas paremtas išorės grėsmių vertinimu bei saugumo politikos taikymu, ginantis nuo
potencialių išorinių grėsmių iš kitų pasaulio valstybių. Valstybinės politikos pritaikmas prisideda
prie valstybių stabilumo ir taikos kūrimo, norint įgalioti šalies gynybos efektyvumą, kurio dėka bus
siekiama apsiginti nuo įvairių atakų. Tam reikalngas išori.
Temos ištirtumas. Saugumo dimensija Lietuvos ir kitų VRE valstybių politikoje bei jų
lyginamosios analizės taikymas nėra plačiai tyrinėtas mokslinėje literatūroje, tai nauja, bet aktuali
tematika, kurios nagrinėjimas padės nustatyti, kaip saugumo dimensijos taikomos Lietuvoje bei
kitose VRE valstybėse, kokios priemonės yra taikomos ir kokiu efektyvumu jos pasižymi,
užtikrinant šių valstybių saugumo krypčių įgyvendinimą. Lietuvių ir užsienio mokslinėje
literatūroje pateikiami tik bendrieji saugumo aspektai Lietuvoje ir VRE valstybėse narėse. C.
Castilla (2019), D. Baluev (2018), M. Petkov (2018), P. Scott (2018) W. A. Downing (2019), M. P.
Leffler (2016) pateikia saugumo apibūdinimą bei saugumo objektą, tikslus, rūšis principus ir
prioritetus, nacionalinio saugumo sampratą. A. Faruqui (2019), E. Banovac, M. Stojkov, D. Kozak
(2017), Ph. D. Brig (2019), S. J. Deitchman (2019) ir kt. apžvelgia saugumo politikos struktūrinius
elementus bei nagrinėja regioninio ir nacionalinio saugumo dermės aspektus. J. C. Coopersmith, P.
R. Josephson (2019), W. A. Downing (2019), G. L. Groesch, M. B. Katz (2019), D. Imhoff, C.
Badaracoo (2019) ir kt. tyrinėjo saugumo dimensija europinės regionalizacijos požiūriu, apžvelgė
Europinės regionalizacijos kontūrus ir priežastis saugumo kontekstu, atliko Vyšegrado regiono
susiformavimo ir šalių saugumo situacijos ypatumų vertinimą, apžvelgė regiono valstybių saugumo
politikos vektorius ir preferencijas. B. B. Knudsen (2018), B. M. Malkawi (2019) nagrinėjo regiono
šalių saugumo politikos persipynimą su valdančiais režimais, tyrinėjo Vengrijos ir Lenkijos
valdančiųjų režimų retoriką ir politiką saugumo srityje, energetinį saugumą kaip vieną iš šių
valstybių saugumo politikos sudedamųjų dalių, vertino išorės veiksnių poveikį regiono šalių
saugumo situacijai, nagrinėjo VRE ir Baltijos šalių saugumo situaciją – panašumus ir skirtumus.
Darbo problema – Saugumo dimensijų VRE valstybių politikoje įgyvendinimo neefektyvumas.