(NE)SAUGUMO NARATYVAI IGNO VĖGĖLĖS POLITINĖJE KOMUNIKACIJOJE

Ištrauka

(NE)SAUGUMO NARATYVAI IGNO VĖGĖLĖS POLITINĖJ E KOMUNIKACIJOJE 
BAKALAURO DARBAS

Turinys
1 ĮVADAS 5
2 TEORINIS PAGRINDAS 8
2.1 Politinė komunikacija 8
2.2 Populizmas 9
2.3 Ontologinis saugumas 10
3 METODOLOGIJA 13
4 TYRIMO ANALIZĖ 19
4.1 Ignas Vėgėlė - populistas? 19
4.2 Temos ir naratyvų tipai 20
4.2.1 Vertybių tema 21
4.2.1.1 LGBTQ propaganda, kuri griauna šalies tradicines vertybes ir taip kelia nesaugumą Lietuvos visuomenei 21 
4.2.1.2 Stambulo konvencijos ratifikavimas, kuris dėl tradicinių vertybių naikinimo kelia grėsmę šalies tapatumo išsaugojimui 24
4.2.2 Nacionalinio saugumo tema 26
4.2.2.1 Rusijos keliama įtampa ir valdžios neveiksmai, kurie kelia grėsmę visuomenės saugumui 26
4.2.3 Ekonominė tema 30
4.2.3.1 Konflikto su Kinija naratyvas, dėl kurio Lietuva netenka dalies BVP . 31
4.2.3.2 Asmeninių interesų kėlimas, dėl kurių Lietuvoje mažėja teisinė atsakomybė 32
5 Tyrimo analizės rezultatų apibendrinimas 34
6 IŠVADOS 37
7 LITERATŪROS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 39
8 SUMMARY 42

1 ĮVADAS
Populizmas - didelio dėmesio sulaukiantis reiškinys viešojoje erdvėje, o ypač krizių laikais.
Populistiniai judėjimai neretai iškyla arba įsibėgėja ekonominės, politinės, socialinės ar kultūrinės krizės metu.
Dabar dėmesys labai krypsta nuo to, kas yra populizmas prie to, kaip jis yra
komunikuojamas.
Populizmas gali labiausiai išryškėti rinkiminės kampanijos metu, kuomet politikai
aktyviai formuoja savo įvaizdį ir taip bando mobilizuoti elektoratą. Būtent šiuo metu Lietuvoje vyksta
2024 m. prezidento rinkimai. Vienas iš kandidatų - teisininkas Ignas Vėgėlė, drąsiai įžengęs į
Lietuvos politinę areną ir sulaukęs nemažai žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio. Ignas Vėgėlė ir jo
politinė komunikacija gali būti geras populizmo pavyzdys. Analizuojant I. Vėgėlės retoriką,
pastebimi gan greit išryškėjantys pagrindiniai populizmo bruožai - aiškus „mes“ prieš „juos“
naratyvas, elito kritika ir nuvertinimas. Be to, yra svarbu pabrėžti, kad populistai pasitelkia retoriką,
kuri naudojasi visuomenės emocijomis bei stengiasi atliepti į jų baimes ir viltis, kriziniu laikotarpiu.
O viešojoje erdvėje apstu Vėgėlės pasisakymų apie įvairius politinius klausimus, kurie sulaukia daug
kontraversiškų nuomonių, galinčių kelti klausimą apie kandidato siunčiamas žinutes apie saugumą.
Būtent dabar, geopolitiniame kontekste, pasaulis ir visuomenė susiduria su įvairiomis saugumo
problemomis, kurios reikalauja iš politikų aiškaus požiūrio į valstybės valdymą. Ši susidariusi
situacija kelia svarbų klausimą: kaip populistai reaguoja į krizes, kuomet jau ir taip pasaulyje
egzistuoja didelės krizės? Ar jie dar labiau kursto nesaugumo jausmą ar kuria naratyvus, stiprinančius
saugumą ir siūlančius tvirtus, aiškius sprendimus tokiai situacijai? Konkrečiai Lietuvos valstybės
vadovo vaidmuo saugumo klausimais yra kertinis, šalies prezidentas yra vyriausiasis valstybės
ginkluotųjų pajėgų vadas. Dėl to dabartinis Lietuvos rinkimų kontekstas yra tinkamas analizuoti
politiko populistinę politinę komunikaciją ir jos poveikį saugumui.
Santykis tarp populizmo ir (ne)saugumo yra sudėtingas ir įvairialypis. Nesaugumo politika
yra susijusi su tuo, kaip politikai gali formuoti ir perfrazuoti grėsmės, siūlydami sprendimus. Tai,
kaip siūlo Beland, yra labiausiai susiję su kolektyvinio nesaugumo propagavimu, kuris kyla dėl realių
vidinių ar išorinių grėsmių.