Politinio korektiškumo raiška ir problemos Lietuvos viešojoje komunikacijoje

Ištrauka

TURINYS
ĮVADAS 3
I. POLITINIO KOREKTIŠKUMO SAMPRATA 4
II. POLITINIO KOREKTIŠKUMO PROBLEMA LIETUVOS VIEŠOSIOSE
KOMUNIKACIJOSE 7
IŠVADOS 11
LITERATŪRA 12

ĮVADAS
Temos aktualumas. Kiekvienoje šalyje politinis korektiškumas plėtojamas ir suprantamas vis
kitaip. Pasaulis keičiasi, o kartu su juo neišvengiamai keičiasi ir kalba bei jos terminų suvokimas.
Globalizacija vienija pasaulį ir geriausioje liberalizmo dvasioje suartina žmones, naikindama jų
vartojamus terminus, galinčius įžeisti kitus ar pabrėžti skirtumus tarp vienos planetos gyventojų,
jų fizinių bruožų ar religinių bei politinių pažiūrų. Ši tendencija keisti žodžių ar terminų reikšmę,
paleisti į gyvenimą naujus darinius ar junginius ir naikinti dviprasmiškas žodžių kombinacijas
vadinasi “politiniu korektiškumu”, kuris vis labiau įsigali civilizuoto pasaulio žmonių sąmonėje
ir anksčiau ar vėliau taps neatsiejama ir mūsų gyvenimo dalimi. ”Politinio korektiškumo”
žodynas iš pirmo žvilgsnio yra juokingas ir gremėzdiškas, tačiau jį vis labiau pamėgsta ne tik
politikai, bet ir pasaulio verslo bendruomenė.
Politinis korektiškumas daugiausia sietinas su tolerancija. Yra siekiama skatinti tolerantišką
elgseną šiandienos pasaulyje, kadangi Europos valstybės vis dar nėra pasiekusios tokio elgsenos
lygio, kad jas būtų galima įvardinti kaip politiškai korektiškas, o politinio korektiškumo svarba
yra neabejotinai reikalinga. Bet neaišku, ar visada pavyksta įskiepyti politinio korektiškumo
elgseną Europos gyventojams. Todėl šiame darbe ne tik sieksiu išsiaiškinti politinio
korektiškumo sampratą, bet ir taip pat išanalizuoti politinio korektiškumo problemą Lietuvos viešosiose komunikacijose.
Darbo objektas - politinis nekorektiškumas.
Darbo tikslas - atskleisti politinio korektiškumo problemą Lietuvos viešosiose komunikacijose.
Darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti politinio korektiškumo sampratą.
2. Išanalizuoti politinio korektiškumo problemą Lietuvos viešosiose komunikacijose.
Darbo metodai: internetinių šaltinių bei teisės aktų analizė, sisteminimas, loginės išvados.

I. POLITINIO KOREKTIŠKUMO SAMPRATA.
Politinio korektiškumo sąvoka atsirado septintajame dešimtmetyje per tuo metu kilusius
judėjimus už socialinį teisingumą. Politinio korektiškumo procesas labiausiai suvešėjo
Jungtinėse Amerikos Valstijose. JAV Konstitucijos signataras Jamesas Williamsas 1793 m. buvo
pirmasis, kuris rašytiniame šaltinyje paminėjo politinį korektiškumą.
Jungtines Valstijas sąvoka „politinis korektiškumas“ pasiekė kaip tuščia kalbinė forma, kuri
atsidūrė visai kitame socialiniame ir kultūriniame kontekste. Politinio korektiškumo suvokimas –
yra, nurodyti tinkamas elgesio normas, tačiau vėliau politinis korektiškumas tapo procesu,
nukreiptu prieš priespaudą kuriančią kalbą. Ne tik JAV, bet ir kitose Vakarų pasaulio šalyse
oficialųjį žodyną kūrė ir jį kontroliavo didžiausias mažumų priešas – tas pats baltasis, kadaise
imperialistinį pasaulį kūręs vyras. Todėl būtent šis žodynas buvo pagrindinis taikinys – ištrynus
žodžius, menkinančius kitų grupių identitetą, turėjo pasikeisti ir daugumos grupės elgesys,
sumažėti diskriminacija.