Pilietinė visuomenė: mitas ar realybė? Lietuvos atvejis

Ištrauka

PILIETINĖ VISUOMENĖ: MITAS AR REALYBĖ? LIETUVOS ATVEJIS.

Turinys
Įvadas…………………………………………………………………………………4
1. Pilietinės visuomenės vystimasis Lietuvoje……………………………… ……5
2. Pilietinė visuomenė Lietuvoje šiandien …………………………………….….6
2.1 Pilietinės visuomenės silpnumo priežastys…….……………………….…….7
2.2. Rekomendacijos pilietiškumui stiprinti …………… 8
Išvados………………………………………………………………………………..11
Literatūros sąrašas 12

Įvadas
Dvidešimt pirmasis amžius — tai laikas, kai technologijų prasme žmonija
pasiekė aukščiausią savo gyvenimo tašką. Mes giriamės naujausiais telefonų modeliais,
kuriuos keisti galime praktiškai kas dieną, kuo mažesniais kompiuteriais ar kitais jau
kasdieninio vartojimo tapusiais įrenginiais. Tačiau, kai pasaulis juda tokiu nežmonišku
greičiu, tegalime savęs paklausti: ar mes spėjame su juo? Ar nepaliekame savo moralinių
vertybių kažkur nuošalėleje?
Viena iš vertybių, kurias žmonės pamiršo, yra pilietiškumas. Kai vienas žmogus
nėra pilietiškas, tai, rodos, dar yra menkniekis, tačiau, kai valstybę sudaro tokių žmonių
junginys, tada pilietinė visuomenė yra neįmanoma.
Politikos mokslo pagrindų paskaitose sužinojau, jog pilietinės visuomenės
sąvoka kildinama iš Cicerono „societas civilis“ — visuomenės tipo, kur jos narių vieta
apibrėžiama įstatymais ir tokiu būdu užtikrinama socialinė tvarka ir geras valdymas, o, pasak
Aristotelio, valstybė yra bendrija, kuri siekia tam tikro gėrio, o ta bendrija, kuri siekia
aukščiausio gėrio ir yra vadinama pilietine bendrija arba visuomene.
Šiomis dienomis įstatymų neužtenka, kad galėtume pasakyti, ar vienos, ar kitos
šalies visuomenė yra pilietiška, nes paprasčiausiai įstatymus turi visos valstybės. Robertas
Putnamas teisingai pastebi, kad pilietinei visuomenei yra svarbus socialinis gebėjimas
bendradarbiauti bendrų interesų labui.
Jean L. Cohen ir Andrew Arato pilietinę visuomenę
pritardami apibrėžia kaip socialinę sąveiką tarp ekonomikos ir valstybės, kurią sudaro artimos
sferos: asociacijų sfera (ypatingai savanoriškos asociacijos), socialiniai judėjimai ir kitos
viešo bendravimo formos.
Dabar pilietinė visuomenė suprantama kaip visuomenės dalis, kuri
yra vedina skirtingų interesų ir sudaro įvairias asociacijas, kurios veikia ir sąveikauja su
valstybe pagal įstatymų apibrėžtas normas.
Mano darbo tikslas yra apsvarstyti, ar Lietuvoje yra pilietinė visuomenė, o gal
tai tėra mitas. Naudodamasi analitiniu aprašomuoju metodu aš bandysiu išanalizuoti Lietuvos
visuomenę įsigilindama į įvairių autorių darbus bei atliktas apklausas mano darbo tema.