Lietuvos Respublikos Vyriausybės samprata ir sudarymo tvarka

Ištrauka

TURINYS
ĮVADAS… 2
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ: SAMPRATA 3
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ: SUDARYMAS 5
IŠVADOS 7
LITERATŪROS SĄRAŠAS 8

ĮVADAS
Vyriausybė – tai valstybės aukščiausioji kolegiali vykdomosios valdžios institucija.
Vyriausybės pagrindiniai uždaviniai yra ekonomikos valdymas, įstatymų vykdymo organizavimas,
kitų vykdomosios valdžios institucijų veiklos kontrolė. Vyriausybės formavimo tvarka priklauso
nuo valstybės valdymo formos.

Vyriausybę, oficialiai vadinamą kabinetu arba ministrų taryba sudaro atskiroms ministerijoms
vadovaujantys asmenys. Dažnai tarp jų būna ir ministrų “be portfelių” (asmenų, vadovaujančių
žinybos, kurios nepriskiriamos prie ministerijų, arba vykdančių atskirus vyriausybės vadovo
įpareigojimus). Prezidentinėse respublikose vyriausybės vadovo funkcijas atlieka pats prezidentas.
Tuo tarpu parlamentinėse respublikose šios funkcijos suteikiamos ne valstybės vadovui, o
premjerministras. Kai kuriose šalyse vyriausybės vadovas oficialiai vadinamas kitaip: Norvegijoje –
valstybės ministru, Vokietijoje ir Austrijoje – kancleriu.

Darbo tema – „Lietuvos Respublikos vyriausybės sudarymas“. Pagrindinis darbo tyrimo
objektas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų analizė, sisteminimas bei
probleminių klausimų sprendimo būdų paieška. Tyrimas atliktas taikant istorinį, aprašomąjį,
lyginamosios analizės, loginį, sisteminį metodus. Lyginamoji analizė padeda nustatyti tiriamojo
objekto grupinę priklausomybę – jis plačiai taikomas teisės moksle. Lyginimas tam tikrų faktų
suteikia galimybę įvertinti situaciją, atrasti jos sprendimo būdus. Loginis metodas svarbus
analizuojant bei taikant teisės normas, tuo tarpu sisteminimas padeda glaustai perteikti perskaitytą medžiagą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ: SAMPRATA
Vyriausybę, oficialiai vadinamą kabinetu arba ministrų taryba (Švedijoje, Norvegijoje,
Suomijoje – Valstybės taryba; Šveicarijoje – Federalinė taryba), sudaro atskiroms ministerijoms
vadovaujantys asmenys. Dažnai tarp jų būna ir ministrų „be portfelio“ (asmenų, vadovaujančių
žinyboms, kurios priskiriamos prie ministerijų, arba vykdančios atskirus vyriausybės vadovo
įpareigojimus). Prezidentinėse respublikose vyriausybės vadovo funkcijas atlieka pats prezidentas.
Tuo tarpu parlamentinėse respublikose šios funkcijos suteiktos ne valstybės vadovui, o ministrui
pirmininkui. Kai kuriose šalyse vyriausybės vadovas oficialiai vadinamas kitaip: Norvegijoje –
valstybės ministru, Vokietijoje ir Austrijoje – kancleriu. Beveik visų šalių ministrai skiriami ir
atleidžiami ministro pirmininko teikimu.