TAPATYBIŲ KONSTRAVIMAS DIDŽIAJAME EKRANE – JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ IR KINIJOS LIAUDIES RESPUBLIKOS KULTŪRINIO IMPERIALIZMO AKISTATA ŠIŲ ŠALIŲ KINE

Ištrauka

TAPATYBIŲ KONSTRAVIMAS DIDŽIAJAME EKRANE – JUNGTINIŲ AMERIKOS 
VALSTIJŲ IR KINIJOS LIAUDIES RESPUBLIKOS KULTŪR INIO IMPERIALIZMO
AKISTATA ŠIŲ ŠALIŲ KINE
BAKALAURO DARBAS

Turinys
Įvadas 7
1. Teorinis pagrindas 13
1.1. Idėjos ir jų sklaida 13
1.2. Idėjų svarba – teorinis ginčas tarp materialistų ir „idėjininkų“ 14
1.3. Idėjų vaidmuo JAV-Kinijos santykiuose 15
1.3.1. Idėjų poveikis veikėjų veiksmams – percepcijos apie Kiniją JAV politinio elito tarpe XX a. pab. – XXI a. pr. 16 
1.4. Socialinis konstruktyvizmas ir tapatybės 20
1.5. Kultūrinis imperializmas 21
2. Metodologija – Multimodalinė diskurso analizė 22
3. Filmų diskurso analizė 23
3.1. JAV kinas – tarp Pentagono ir Kinijos cenzorių 24
3.1.2 „Raudonoji Aušra“ (2012) – Šaltojo karo idėjos grįžimas bei paskutinės minutės radikalūs pokyčiai 27
3.1.2. „Asas Maverikas“ (2022) – verbavimo į JAV laivyną reklama bei Holivudo „skyrybos“ su Kinijos rinka 35
3.2. Kinijos kinas – holivudizacija su kiniškais bruožais 40
3.2.1 „Vilko Karys 2“ (2017) – Besivystančio pasaulio draugės tapatybės formavimas 42
3.2.2 „Čangžino ežero mūšis“ (2021) 47
3.3 Analizės apibendrinimas 51
Išvados 53
Literatūros ir šaltinių sąrašas 55
Iliustracijų sąrašas 63

Įvadas
Tiek viešojoje erdvėje, tiek akademinėje erdvėje šiuo metu egzistuoja supratimas, jog esą nuo
Šaltojo Karo pabaigos egzistuojanti Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) palaikoma pasaulio
tvarka yra užginčijama naujos revizionistinės galios – Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija)
kilimu. Šių dviejų galių susikirtimas yra plačiai pastebimas ekonomikos bei karinės galios sferoje, 
tačiau šių dviejų didžiųjų valstybių akistata egzistuoja ir kultūros sferoje. 
Kultūra perteikia, kaip visuomenė įsivaizduoja bei konstruoja savo pasaulio suvokimą. Šiame 
darbe kalbame apie masinę kultūrą, prieinama didžiajai daliai visuomenės, kuri pradėjo formuotis dar
prieš pramonės revoliuciją – jos pėdsakų galime rasti dar XVI a. su spaustuvių atsiradimu bei
išplitimu. Bet visgi akademikų dėmesys populiariajai kultūrai fokusuojasi su XIX a. 
industrializacija, ypač su brolių Lumière‘ų kinematografu, kuris per ateinančius dešimtmečius 
suformavo naują, masinę kultūrą įprasminančią meno mediją – kiną.
Kino politinę svarbą vienas pirmųjų akcentavo bolševikų lyderis Vladimiras Leninas, pasak
pirmojo bolševiko švietimo komisaro Anatolijaus Lunačiarskio, pasakytoje remarkoje, jog „kinas
mums (bolševikams) yra svarbiausias iš menų“. Ši svarba nesibaigia vien propagandinio kino ar 
agitacijos kūrimu – eksperimentinio rusų montažo kūrėjams tai buvo būdas pakeisti visuomenę. Čia
verta paminėti tokius filmo kūrėjus kaip Dziga Vertovas, kuris tikėjo kino galia pakeisti žmogaus
požiūrį į pasaulį, arba Sergėjus Eizenšteinas, kuris savo montažu kuriamais asociatyviais vaizdais
siekė pasiekti žmogaus pasąmonę bei taip leisti suprasti net ir sudėtingiausias marksizmo
koncepcijas. 
Kino svarbą perprato ir kiti XX a. režimai, tarp jų – nacistinė Vokietija. Nacių politinis elitas
mėgo cituoti XIX a. prancūzų psichologą Gustavą Le Boną kuris savo darbe „Minia, daugumos
mąstysenos tyrimas“ teigė, jog „minios galvoja tik vaizdais“. Tuometiniai vaizdiniai iš Trečiojo 
Reicho puikiai iliustruoja šį faktą – gausybė vėliavų, plakatų, monumentalūs politiniai raliai, dažnai
įamžinti tuometinių režimo filmų kūrėjų, kaip kad Leni Riefenstahl.