BRICS ŠALIŲ NACIONALINIŲ PREFERENCIJŲ (NE)SUDERINAMUMAS EKONOMINIO BENDRADARBIAVIMO BEI SAUGUMO KLAUSIMAIS

Ištrauka

BRICS ŠALIŲ NACIONALINIŲ PREFERENCIJŲ (NE)SUDERINAMUMAS EKONOMINIO BENDRADARBIAVIMO BEI SAUGUMO KLAUSIMAIS
BAKALAURO DARBAS

Turinys
1. Įvadas 6
2. Literatūros apžvalga 10
3. Teorinis pagrindas 15
3.1. Liberalizmo teorija - ekonominė perspektyva tarptautiniuose santykiuose 16
3.2. Realizmo įtaka formuojant tarpvalstybinius santykius – saugumo perspektyva 19
4. BRICS šalių interesų suderinamumas per ekonominę prieigą 22
4.1. BRICS šalių tarpusavio ekonominės priklausomybės intensyvumo analizė ir vertinimas 22
4.1.1. Prekybos srautų apimtys tarp BRICS valstybių nuo 2010 m. 23
4.1.2. Investicijų tarp BRICS šalių intensyvumo vertinimas 34
4.2. Neigiamų eksternalijų valdymas tarp BRICS valstybių 37
5. BRICS šalių nacionalinių grėsmių identifikavimas ir suderinamumas 40
5.1. BRICS narių tarpusavio požiūris iš saugumo perspektyvos 40
5.2. BRICS narių požiūris į JAV 42
5.3. BRICS narių požiūris į Europos Sąjungą 44
6. Išvados 47
7. Šaltinių ir literatūros sąrašas 51
8. Priedai 57
9. Summary 60

1. Įvadas
2001 m. Goldman Sachs ekonomistas Jim O‘Neil pirmą kartą paminėjęs BRIC (vėliau
tapusios BRICS) akronimą atkreipė pasaulio dėmesį, kad dabartinę galios poziciją užimančioms
valstybėms ilguoju laikotarpiu gali kilti gana stipri atsvara. Ataskaitoje ekonomistas pateikė realius
skaičiavimus, kuriais remiantis išsiaiškino, kad per mažiau nei 40 metų BRIC šalių ekonomika kartu
gali tapti didesnė už tuometinių G6 šalių ekonomiką. Taip pat ekonomistas pabrėžė, jog iki 2025 m.
BRIC šalių ekonomika jau turėtų siekti pusę G6 ekonomikos dydžio.
Teigiama, jog palanki ekonominė perspektyva paskatino šias šalis sukurti tarptautinę platformą kaip atsvarą galingiausioms pasaulio jėgoms, ypatingai JAV.
Prabėgus dvejiems dešimtmečiams matome, jog Kinijai iš tiesų pavyko pasivyti daugelį
ekonomiškai dominuojančių Europos Sąjungos šalių bei momentais pavyko nurungti net ir pačią JAV
(pagal bendrą viso pasaulio BVP procentą). Tačiau dabartiniame kontekste BRICS kaip vientisas
darinys nors ir siekia sukurti ryškią atsvarą vakarų jėgoms, tačiau išblėsus ekonominiam augimui
atrodo, kad šalims trūksta tarpusavio iniciatyvos ir koordinacijos pasiekti Jim O‘Neil prognozuotas
ekonomines ir galios „aukštumas“. Dvidešimtųjų metinių sukakties „išvakarėse“ Jim O‘Neil
publikuotame straipsnyje teigė, jog nuo 2001 m. bloko ekonominė trajektorija buvo nevienareikšmė.
Pirmas dešimtmetis šalims buvo labai sėkmingas, nes ekonomiškai šalys augo dar greičiau nei
ekonomisto pateikti skaičiavimai, tačiau antrasis dešimtmetis nebuvo toks palankus Rusijai ir
Brazilijai, kurių atitinkamos BVP dalys sumažėjo iki prieš 20 metų buvusio lygio.
Taip pat, remiantis oficialiais Statista duomenimis, Kinijos bendras vidaus produktas (BVP) 2022 metais siekė daugiau nei 17 trilijonų JAV dolerių, kai tuo tarpu iš kitų likusių BRICS valstybių vienintelės Indijos BVP siekė
daugiau nei 3 trilijonus JAV dolerių.
Ryškus ekonominės galios skirtumas rodo galimybę, kad Kinija gali siekti išnaudoti
galios poziciją šiame bloke, siekiant didinti savo asmeninę galią ir ekonominę įtaką regione. Kinijos
ekonominės įtakos augimo intensyvėjimą pabrėžė ir Tarptautinis Valiutos Fondas, kuris 2018 metais
teigė, jog tarptautinė pinigų sistema pereina nuo dvipoliarinės sistemos (JAV dolerio ir euro) į tripolę,
prie kurios prisijungia Kinijos juanis. Tačiau daugiausia cirkuliacijos vyksta tarp BRICS šalių, todėl
Kinijos juanis išlieka geografiškai apribotas.