JAV STRATEGINIS ATSAKAS Į KINIJOS JŪRŲ LAIVYNO MODERNIZACIJA - TAIVANO KRITINIS VAIDMUO

Ištrauka

JAV STRATEGINIS ATSAKAS Į KINIJOS JŪRŲ LAIVYNO MODERNIZACIJA: 
TAIVANO KRITINIS VAIDMUO

BAKALAURO DARBAS

BIBLIOGRAFINIO APRAŠO LAPAS
Urbanavičius I. JAV strateginis atsakas į Kinijos jūrų laivyno modernizaciją: Taivano kritinis
vaidmuo: Politikos mokslų specialybės, bakalauro darbas / VU Tarptautinių santykių ir politikos
mokslų institutas; darbo vadovas dr. K. Andrijauskas, 2024. – 52 p.
Reikšminiai žodžiai: Kinija, JAV, modernizacija, laivynai, Taivano sąsiauris, aljansai, teritorijos
neigimas, puolamasis realizmas, galios pusiausvyra, grėsmės, regioninė hegemonija, balansavimas.
Šiame darbe nagrinėjamas pastaruoju metu fiksuojamas JAV jūrinės strategijos Indijos – Ramiojo
vandenyno regione pokyčio ir Taivano svarbos regionui atvejis. Atvejo analizė atliekama pritaikant
puolamojo realizmo teorinės perspektyvos prielaidas konkrečiam empiriniam atvejui. Tyrimo metu
siekiama įvertinti kaip reaguojant į Kinijos jūrų laivyno modernizacijos išaugusias grėsmes keičiasi
JAV aljansų ir partnerysčių pobūdis. Tuo pačiu siekiama atsakyti kaip su regioninėmis galiomis
bandoma išlaikyti regiono galios pusiausvyrą.

Turinys
Įvadas 5
Literatūros apžvalga 11
Teorinis pagrindas 17
2.1. Puolamasis realizmas. 17
2.2. Galios pusiausvyros teorija 19
2.3. Aljansų kūrimo fenomenas 21
2.4. Užjūrio balansavimas pagal Mearsheimer 22
3. Kinijos jūrų laivyno modernizacijos grėsmės JAV ir Taivanui 23
3.1. Kinijos tikslai regione 23
3.2. Teoretikų įtaka Kinijos veiksmams 25
3.3. Išaugusios grėsmės Taivanui 25
4. JAV atsakas. 27
4.1. D.Trump’o Indijos - Ramiojo vandenynų strategija 28
4.2. Strategijos ribotumas 29
4.3. Jūrinio saugumo užtikrinimas 30
4.4. Bendradarbiavimas su Taivanu 31
4.5. D. Trump’o „pozityviosios politikos tęsinys” prie Joe Biden’o 32
4.6. Jūrinio saugumo iniciatyvos 33
4.6.1. QUAD ir vandenynai 33
4.6.2. Trišalė bendrystė 34
4.6.3. AUKUS 35
4.6.4. Bendradarbiavimas su Taivanu 36
5. Taivano geostrateginė reikšmė 37
5.1. Taivano svarba konflikto scenarijaus atveju 39
5.2. Taivano ekonominė svarba 40
5.3. Laisvės ir demokratijos švyturys 41
6. Išvados 41
Literatūros ir šaltinių sąrašas 45
Summary 50

Įvadas
Ne daugelį stebina teiginys, jog Kinijos ir JAV santykiai šiuo metu yra itin įtempti. 2022 m.
JAV Nacionalinio saugumo strategijoje (angl. National Security Strategy) Kinija apibūdinama kaip
"vienintelė konkurentė, turinti ketinimų pertvarkyti tarptautinę tvarką ir vis didėjančias „ekonomines,
diplomatines, karines ir technologines galias šiam tikslui įgyvendinti".
Besikeičiant šios komunistinės valstybės lyderiams ir praėjus daugiau nei 40 metų nuo Kinijos Deng Xiaoping‘o (Deng Xiaoping) 1978 metais pradėtų vykdyti reformų, Kinijai atsivėrus pasauliui ir sulaukus eksponentiško ekonominio prieaugio, dabartinio lyderio Xi Jinping‘o (Xi Jinping) Kinija visų dimensijų prasme
kelia beprecedentį iššūkį JAV ir jos sąjungininkų interesams. Devintajame XX a. dešimtmetyje
Kinijoje prasidėjusi karybos revoliucija (angl. revolution in military affairs, RMA) atvedė šalį prie
itin sparčių jūrinių pajėgumų - laikotarpyje tarp 2015 ir 2020-ųjų metų Kinija karinių laivų skaičiumi
aplenkė JAV.
Sparčiai modernizuojami pajėgumai Kinijai leidžia veikti ir vykdyti operacijas
platesnėse Ramiojo ir Indijos vandenynų erdvėse ir net aplink Europą. Tolimą Kinijos galios
projekciją puikiai pajautėme net ir Baltijos šalyse - 2017 metais Baltijos jūroje vyko bendros karinių
jūrų laivų pratybos su Rusija, o 2023 m. spalį Kinijos laivas „Newnew Polar Bear”, veikdamas kartu
su rusų laivu ten pat tariamai sugadino dujų vamzdyną ir dvi telekomunikacijos linijas. Nors tai buvo
hibridinė ataka ir pats laivas buvo ne karinis, o ekspedicinis ledlaužis, JAV Jūrinės žvalgybos biuro
teigimu, Kinijos karinio jūrų laivyno laivų konstrukcija ir medžiagų kokybė daugeliu atvejų prilygsta
JAV karinio jūrų laivyno laivų kokybei, o...