ANARCHIZMO VAIDMUO NACIONALINĖJE VALSTYBĖJE PRANCŪZIJOS ATVEJO ANALIZĖ

Ištrauka

ANARCHIZMO VAIDMUO NACIONALINĖJE VALSTYBĖJE PRANCŪZIJOS ATVEJO ANALIZĖ

TURINYS
ĮVADAS 3
1. ANARCHIZMO IDEOLOGINĖ SAMPRATA IR PAGRINDINĖS IDĖJOS 4
2. ANARCHIZMO IDĖJINIS IŠKILIMAS PRANCŪZIJOS VISUOMENĖJE 7
3. ANARCHISTINIŲ JUDĖJIMŲ RAIŠKA XX a. PRANCŪZIJOS VISUOMENĖJE 9
4. ANARCHIZMO APRAIŠKOS ŠIŲ DIENŲ PRANCŪZIJOJE 11
IŠVADOS 13
LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 14

ĮVADAS
Ultrakairiosios ideologijos iš daugelio kitų išsiskiria savo radikaliomis, revoliucinėmis
idėjomis. Anarchizmas ilgą laiką buvo ir tebėra viena pagrindinių, dominuojančių ideologijų šioje
srityje. Daugelis garsių filosofų, mokslininkų ir tyrėjų didelį dėmesį skyrė šios ideologijos ir jos
idėjų tyrinėjimams, analizei ir aiškinimams. Ypatingai svarbų vaidmenį šios ideologijos vaidino
nacionalinės valstybės kontekste, jos visuomeniniame gyvenime.
Šio darbo pagrindinis tikslas – aptarti ir pristatyti anarchizmo, kaip vienos pagrindinių
ultrakairiųjų idėjų, ideologijos nuostatas bei išanalizuoti jų raišką pasirinktos nacionalinės valstybės
– Prancūzijos kontekste. Darbą sudaro keturi uždavinius sudarantys skyriai.
Darbo uždaviniai:
1. Apibrėžti anarchizmo ideologinę sampratą ir idėjas.
2. Aptarti ir pristatyti anarchizmo idėjų atsiradimą ir iškilimą Prancūzijoje.
3. Išsiaiškinti, kaip XX a. Prancūzijos visuomenėje veikė anarchistiniai judėjimai ir
llllll organizacijos.
4. Aptarti, kaip anarchizmo idėjos plėtėsi šiuolaikinėje Prancūzijos visuomenėje.
Pagrindinė problema keliama šiame darbe – kaip anarchizmo idėjų raiška nacionalinės
valstybės kontekste geba įtakoti vidinius jos procesus ir visuomeninę sanklodą priešinantis
valstybinei santvarkai? Rengiant darbą remtasi literatūros ir mokslinių straipsnių analize.
Naudojama filosofų (M. Bakunin, P. J. Proudhon, P. Kropotkin), mokslininkų (W. Kulesza, R.
Jasiulevičienės, G. Woodcock, A. Robertson, D. Berry) moksline literatūra, mokslinės periodikos
žurnalais (Journal of Contemporary European Studies, Contemporary European History) elektroninės
žiniasklaidos straipsniais ( svetainės Anarchy Archives straipsniai).

1. ANARCHIZMO IDEOLOGINĖ SAMPRATA IR PAGRINDINĖS IDĖJOS
Prieš pradedant kalbėti apie anarchizmą, kaip vieną iš ultrakairiųjų ideologijų, svarbu
paminėti tai, kad pats anarchizmas gali būti skirstomas į daugelį atšakų, tokių kaip socialinis
anarchizmas, individualistinis anarchizmas, krikščioniškasis anarchizmas ir daugelis kitų. Platesnei
analizei pasirinktas universalus anarchizmo ideologijos modelis bei pagrindinės jo idėjos.
Anarchizmas, kaip gryna ideologija atsiranda XIX a. Jeigu žiūrėtume istoriškai tai daugelį
anarchizmui būdingų idėjų ir bruožų galėtume atrasti dar nuo Jėzaus Kristaus laikų. Plačiąja prasme
anarchizmą galime apibrėžti kaip santvarką, kuri atmeta bet kokį valstybės buvimą, kaip didžiausią
grėsmę individo laisvei ir saviraiškai. Tai reiškia, kad anarchistai nepripažįsta jokių valstybinių
institucijų, jų primetamų įstatymų, valstybinio reguliavimo ir kišimosi į privačią individo erdvę.
„< > kovoti dėl laisvės ir lygybės idealų yra kiekvieno anarchisto užduotis. Šie idealai,
neatimamos žmogaus teisės, yra neatsiejami nuo socialinio teisingumo principo realizavimo.“
Galima daryti prielaidą, jog anarchizmo idėjos egzistavo jau ilgą laiką, tiesiog grynos ideologijos
pavidalu nesireiškė. Individų priešinimasis valdžiai ir valstybinei santvarkai buvo matomas
daugelyje istorinių įvykių, tokių kaip Reformacija, Didžioji Prancūzijos revoliucija, pirmieji
darbininkų judėjimai ir pan. Galiausiai tik XIX a. anarchizmas iškyla kaip ideologija skatinanti
žmones sukilti, veikti, kad vieninga masės jėga būtų panaikintas valdžios autoritetas ir visuomenė
išsivaduotų iš valdžios gniaužtų. Natūrali tvarka ir visiška individo laisvė yra pagrindinės ir
pamatinės vertybės, kuriomis remiasi ši ideologija. Kadangi egzistuoja daugybė anarchizmo rūšių,
jų šalininkai linkę akcentuoti skirtingus dalykus ir preferencijas teikia remdamiesi savu požiūriu,
tačiau pagrindiniai tikslai išlieka tokie patys ar bent jau panašūs.