Pusiau prezidentinės ir parlamentinės sistemų palyginimas Anglijos ir Prancūzijos atvejai

Ištrauka

Pusiau prezidentinės ir parlamentinės sistemų palyginimas: Anglijos ir Prancūzijos atvejai

Turinys
Įvadas 1
Aktualumas 1
Objektas 1
Tikslas 1
Uždaviniai 1
Metodai 1
Struktūra 1
Dėstymas 4
1.Parlamentinis ir pusiau prezidentinis valdymas 4
2.Parlamentinio ir pusiau prezidentinių sistemų palyginimas 6
3.Anglijos ir prancūzijos atvejai 8
Išvados 11

Įvadas
Šiame darbe bus analizuojama pusiau prezidentinės ir parlamentinės sistemos prancūzijos ir
anglijos pavyzdžiai, taip pat šių sistemų palyginimas.
Aktualumas. Ši tema yra gana aktuali tiems, kurie nori labiau įsigilinti ir suprasti šių dviejų
valstybių valdymo ypatybes, taip pat išsiaiškinti, kuri valdymo forma geresnė.
Objektas. Šio darbo pagrindinis objektas yra parlamentinės ir pusiau prezidentinės valdymo sistemos.
Tikslas. Pagrindinis šio darbo tikslas yra palyginti parlamentinės ir pusiau prezidentinės sistemas,
bei konkrečius pavyzdžius t.y Angliją ir Prancūziją.
Uždaviniai. Siekiant minėtų tikslų, šiam darbui iškeliami šie uždaviniai:
1)Išanalizuoti pusiau prezidentinės ir parlamentinės sistemos bruožus,
2)Palyginti šias dvi valdymo formas
3)Palyginti duotus pavyzdžius: Prancūziją ir Angliją. Jos valdymo formas.
Darbo metodas: Darbe bus remiamasi lyginamuoju ir aprašomuoju darbo metodu.
Literatūra. Analizuojant šį darbą bus naudojama ši literatūra: Giovanni Sartori- Lyginamoji
konstitucinė inžinerija, Gediminas Vaitkus- „Politologija“, Parlamentinio bendradarbiavimo
centras- Konstituciniai valdžių sandaros principai(tarptautinės konferencijos medžiaga),
Struktūra. Darbą sudarys 3 skyriai. Pirmajame skyriuje bus analizuojami parlamentinio ir pusiau
prezidentinio valdymo modeliai, jų bruožai. Antrajame skyriuje bus lyginamos šios dvi valdymo
formos. Trečiajame skyriuje bus analizuojamos Anglijos ir Prancūzijos valstybės.

1. Parlamentinis ir pusiau prezidentinis valdymas
Parlamentinis valdymas
Vykdomoji valdžia apskritai yra bet kurios valstybės valdžios institucijų branduolys. Be
vykdomosios valdžios negali apsieiti nei demokratinės, nei nedemokratinės valstybės. Kadangi
vykdomosios valdžios institucijos yra kaip tik tos institucijos, kuriose sukoncentruota visa praktinė
valstybės valdžios galybė, tai vienas iš pagrindinių demokratinės politinės santvarkos tikslų yra
užtikrinti vykdomosios valdžios institucijų kontrolę. Pagal tai, kaip yra formuojama, kaip veikia ir
kaip kontroliuojama vykdomoji valdžia, skiriamos parlamentinė ir prezidentinė valdymo sistemos.
Parlamentinėje sistemoje pagrindinis vykdomosios valdžios kontrolierius yra parlamentas.1
Parlamento valdymo atveju, visas vyriausybės formavimo procesas nuo ministro pirmininko
paskyrimo iki vyriausybės ministrų ir veiklos programos tvirtinimo yra parlamento žinioje. Čia
lemiamą reikšmę įgauna parlamento politinių frakcijų dydis ir jų tarpusavio santykis, nes būtent ta
ffrakcija ar frakcijų koalicija, kuri sudaro parlamento daugumą, ir turi galimybę formuoti
vyriausybę. Tik tas asmuo, už kurį balsuoja ir kurį remia dauguma, gali būti paskirtas minisrtu
pirmininku. Todėl dažniausiai ministru pirmininku tampa parlamento daugumą sudarančios
frakcijos ar frakcijų koalicijos lyderis. Savo ruožtu naujai paskirtas premjeras teikia parlamentui
tvirtinti vyriauybės narius iš savo šalininkų- parlamento narių tarpo. Parlamentinio valdymo
sistemoje paprastai tiek pats premjeras, tiek vyriausybės nariai yra ir pilnateisiai parlamento nariai,
galintys dalyvauti balsavimuose, kasdieniniame parlamento darbe. Parlamentinėje sistemoje
vyriausybė iš esmės nėra savarankiškas valsybinės valdžios organas, tiesiogiai atskaitingas savo
šalies pilečiams. Pirmiausia ji yra atsakinga parlamentui. Vyriausybė gali vykdyti savo pareigas tol,
kol ją remia ir ja pasitiki parlamento dauguma. Todėl ta pati dauguma, balsavimo būdu gali
nuspręsti atleisti vyriausybę ir paskirti kitą vyriausybę.