PELNO PERKĖLIMO POLITIKA - LYGINAMOJI PREVENCINĖS POLITIKOS IR PERKELIAMO PELNO MASTO LIETUVOJE IR VIDURIO EUROPOJE ANALIZĖ

Ištrauka

PELNO PERKĖLIMO POLITIKA: LYGINAMOJI PREVENCINĖS POLITIKOS IR PERKELIAMO PELNO MASTO LIETUVOJE IR VIDURIO EUROPOJE ANALIZĖ
BAKALAURO DARBAS

Turinys
Įvadas 7
1. Teorija 11
1.1. Pagrindinės sąvokos 11
1.2. Priklausomas kintamasis – perkelto pelno mastas 13
1.3. Nepriklausomi kintamieji 19
1.3.1.1. Patentų dėžės režimas (BEPS 5 veiksmas) 20
1.3.1.2. Mokesčių sutartys (BEPS 6 ir 15 veiksmai) 21
1.3.1.3. Baudų taikymas – dokumentacijos prievolės (BEPS 13 veiksmas) 22
1.3.1.4. Išankstinės kainodaros sutartis (BEPS 14 veiksmas) 22
1.4. Papildomi nepriklausomi kintamieji 23
1.4.1. Abipusio susitarimo struktūra (MAP) (BEPS 14 veiksmas) 23
1.4.2. Ištiestos rankos principas 23
1.5. Į tyrimą neįtraukti kintamieji 23
2. Metodologija 24
2.1. Metodologijos aprašymas 24
2.2. Duomenų operacionalizavimas 26
2.2.1. Priklausomas kintamasis 26
2.2.1.1. Metodologija 26
2.2.1.2. Rezultatai 30
2.2.1.3. Rezultatai – Vidurio Europos ir Baltijos šalių regionas 31
2.2.1.4. Priklausomojo kintamojo operacionalizavimas 34
2.3. Nepriklausomi kintamieji 35
2.3.1. Patentų dėžės režimas (BEPS 5) 35
2.3.2. Mokesčių sutartys (BEPS 6) 35
2.3.3. Baudų taikymas (BEPS 13) 36
2.3.4. Išankstinės kainodaros sutartis (APA) (BEPS 14) 37
2.3.5. Abipusio susitarimo struktūrą (MAP) (BEPS 14) 37
2.3.6. Ištiestosios rankos principas 38
3. Rezultatai 39
3.1. Modelis nr. 1 39
3.2. Modelis nr. 2 40
3.2.1. Teigiamų baigmių analizė 41
3.2.1.1. Konservatyvusis kompleksinis sprendinys 41
3.2.1.2. Glaustasis sprendinys 43
3.2.2. Neigiamų baigmių analizė 45
3.2.2.1. Konservatyvusis kompleksinis sprendinys 45
3.2.2.2. Glaustasis sprendinys 46
3.4. Atvejų analizė 47
3.4.1. Lietuva 47
3.4.2 Teigiamų atvejų analizė 49
3.4.3 Neigiamų atvejų analizė 50
Išvados 52
Literatūros sąrašas 55
Summary 59

Įvadas
Laisvas kapitalo judėjimas ekonomikos disciplinoje pripažįstamas vienu svarbiausių rinkos
ekonomikos bruožų, prisidedančių prie ekonomikos ir efektyvumo augimo. Vertinama, kad kapitalo
pritraukimas bei užsienio investicijos Lietuvoje reikšmingai prisidėjo prie besivystančios šalies
ekonomikos augimo. Tiesioginės užsienio investicijos (toliau – TUI) šalyje išlieka augančios, o jų
pritraukimas tebėra vienas strateginių ilgalaikės politikos prioritetų.
Kita vertus, nagrinėjant pastarųjų kelerių metų tendencijas pastebima, kad tarp 10 didžiausių
investuotojų į Lietuvą rikiuojasi tokios šalys kaip Kipras, Liuksemburgas, Nyderlandai, Šveicarija,
kurios IMF, OECD ir kitų tarptautinių organizacijų yra pripažintos lengvatinės nuosavybės zonomis
arba tokios, kuriose paranku veikti specialios paskirties bendrovėms (angl. special purpose entity; toliau SPE).
Dažnu atveju, tarptautinės bendrovės (angl. multinational enterprise; toliau MNE),
pasinaudodamos ofšoriniais centrais (toliau OFC), vykdo mokestinį arbitražą ir išvengia mokesčių
mokėjimo veiklos šalyje, kuri tuomet patiria mokestinių nuostolių. Tarptautinio valiutos fondo (TVF)
skaičiavimais, tarptautiniu mastu dėl MNE mokesčių vengimo operacijų valstybės kasmet nesurenka
apie 240 mlrd. JAV dolerių mokesčių.
Atsižvelgiant į tarptautinio lygio akademinius darbus,
kuriuose pabrėžiama išskirtinė TUI per OFC žala besivystančioms šalims mokesčių nuostolių
atžvilgiu, kyla poreikis apžvelgti bei išnagrinėti Lietuvos ryšį su TUI investicijomis per OFC bei jų
daromą įtaką šalies ekonomikai mokestiniu požiūriu.
Atsižvelgiant į problemos mastą ir G20 šalių grupės spaudimą, EBPO 2015 m. išleido 15
veiksmų mokesčių bazės sumažinimo ir pelno perkėlimo projektą (angl. Base Erosion and Profit
Shifting, toliau BEPS), kuriame deklaruotos priemonės yra orientuotos į mokestinių pažeidimų ir
pelno perkėlimo prevenciją. Ši programa suteikė tarptautines gaires siekiant apriboti žalingas MNE
mokestinio planavimo praktikas. Tiesa, jų praktinis pritaikymas dar nėra visuotinis ir atskirų šalių
atžvilgiu kartais skiriasi.