POLITIKOS MOKSLAS – SOCIALINIS MOKSLAS

Ištrauka

POLITIKOS MOKSLAS – SOCIALINIS MOKSLAS
Politikos mokslo įvado referatas

TURINYS
ĮVADAS 3
I. POLITIKOS MOKSLO OBJEKTAS IR POLITIKOS SAMPRATA 4
1.1.Politikos samprata 4
1.2. Politikos mokslo struktūra 5
1.3. Politikos mokslas – socialinis mokslas 7
1.4. Trumpai apie socialinį mokslą 7
II. POLITIKOS MOKSLO IŠTAKOS IR RAIDOS ETAPAI 8
2.1. Politikos mokslo formavimasis 8
2.2. Politikos mokslo raidos etapai 9
2.3. Dabartinis politikos mokslas 10
IŠVADOS 12
LITERATŪROS SĄRAŠAS 14

ĮVADAS
Politikos mokslas (politologija) yra vienintelis iš visų socialinių mokslų, skirtas tik politikai
nagrinėti, o tuo tarpu visi kiti socialiniai mokslai politinę problematiką paliečia tik tarp kitko, visų
kitų problemų kontekste. Kadangi kiekvienas politinis reiškinys turi būti nagrinėjamas, tai
bendriausiu aspektu politologija nagrinėja politikos esmę: visuomenės politinę sistemą, jos
elementų veiklą ir vaidmenį, valstybės politikos rengimą, įgyvendinimą ir padarinius, demokratijos
procesų politiniame gyvenime, užsienio ir tarptautinę politiką, tarptautines politines jėgas, jų doktrinas ir santykius.
Taigi, galime teigti, kad politikos mokslas yra vienas iš socialinių mokslų, nes politinės idėjos
ir problemos kyla iš visuomenės ir jas reikia spręsti atsižvelgiant į visuomenę. Todėl savo darbe
pamėginsiu išanalizuoti politikos mokslą kaip socialinį mokslą, aptarsiu politikos mokslo formavimąsi, raidą.
Darbo tikslas: Apžvelgiant politikos mokslo formavimąsi ir raidą, įrodyti, kad politikos mokslas yra socialinis mokslas
Darbo uždaviniai:
1)Aptarti politikos sampratą;
2)Išanalizuoti politikos mokslo struktūrą;
3)Aptarti politikos mokslą kaip socialinį mokslą;
4)Apžvelgti politikos mokslo formavimąsi ir raidą.

I. POLITIKOS MOKSLO OBJEKTAS IR POLITIKOS SAMPRATA
1.1.Politikos samprata.
Senovės graikų kalba politika- tai bendro žmonių gyvenimo visuomenėje organizavimo ir
nuolatinio reguliavimo veikla, o pats terminas “politika” nurodo valstybės gyvenimą, visa tai kas 
susiję su valstybe. Politika kaip žmonių gyvenimo valdymas ir reguliavimas neapsiriboja tik
valstybe, bet apima daug platesnę žmonių veiklos sritį, kurioje, be valstybės veikia ir kiti įvairūs
veikėjai – visuomeniniai ir politiniai judėjimai, politinės partijos, interesų grupės ir susivienijimai.

Taip pat galime teigti, kad politika yra visuomenę organizuojanti, reguliuojanti ir kontroliuojanti
sritis, todėl ji yra santykinai savarankiška ir nepriklausoma nuo ekonomikos, ideologijos, teisės ir
kitų sričių, šia prasme politika yra viršesnė už jas.
Politikos sąvokos apibūdinimų yra daug ir
įvairių, ir atskiruose laikotarpiuose ji buvo įvardijama vis kitaip.
Taigi galima skirti dvi politikos sampratos grupes. Pirmajai atstovauja tie politikos filosofai
ir mokslininkai, kurie politiką sieja su valstybės arba vyriausybės veikla – antikos mąstytojai
Platonas ir Aristotelis. Aristotelį, kuriam priskiriamas politikos, kaip meno ir mokslo valdyti
valstybę, apibūdinimas, galime laikyti politologijos pirmtaku. Taip pat jis skyrė du politinio
pažinimo lygius: kasdienį, kuris išplaukia iš piliečių politinės praktikos, ir politikos stebėtojo,
kuris tiria politikos pažinimą. Pasak politikos pirmtakų politika yra visų mokslų mokslas, o kiti
mokslai turi jai tarnauti. O štai Platonas politiką siejo su idealios valstybės kūrimu, kuris savaime
suteikia prasmę netobulam pasauliui ir jam politika yra ne valdymo, bet auklėjimo uždavinys.
Aptarus du antikos mąstytojus ir jų požiūrį į politiką, būtų galima paminėti dar vieną asmenybę,
traktato “Valdovas” autorių Nikolą Makiavelį, kuris darė didelę įtaką tolesnei politinės minties
raidai ir kuris kategoriškai apribojo politiką, kaip aiškinamąjį mokslą, nuo moralės.