LEVO KARSAVINO POLITIKOS SAMPRATA

Ištrauka

LEVO KARSAVINO POLITIKOS SAMPRATA 
BAKALAURO DARBAS

Turinys
Įvadas 6
Temos aktualumas: 6
Literatūros apžvalga 7
Metodas 10
Darbo tikslas 11
Dėstymas 12
1. Politiniai Antikos analizės elementai ir prielaidos 12
1.1 „Valstybės socializmo“ kritika 12
1.2 Religija ir filosofija 14
1.3 Pagoniškas Cezarizmas 15
1.4 Istorijos ir filosofijos prieštaravimas 17
2. Politinės Viduramžių analizės elementai ir prielaidos 18
2.1 Imperializmo prigimtis 18
2.2 Kultūros cikliškumas 19
2.3 Eurazijos ideologijos trumpa istorija 20
2.4 Politinis realizmas 20
2.5 Nacionalizmas ir imperializmas 22
2.6 Nuosavybės klausimas 24
2.7 Santykis su marksizmu 24
2.8 Tautinė politika 25
3. Moralės ir demokratijos problemos 26
3.1 Požiūris į demokratiją 28
3.2 Demokratijos krizė 29
3.3 Demotinė (eurazinė, simfoninė) santvarka 30
Išvados 31
Literatūros sąrašas: 33
Summary 34

Įvadas
Temos aktualumas: visų pirma, šio darbo subjektas – tarpukario Lietuvos profesorius Levas
Karsavinas, yra beveik netyrinėta asmenybė Lietuvos intelektualinės istorijos praktikoje. Kadangi
filosofinis palikimas Lietuvoje yra skurdokas lyginant su didžiosiomis Europos valstybėmis, jis pats
iš savęs yra vertintinas ir vertas analizės. Visų antra, šis žmogus buvo išskirtinių aplinkybių sudėtas
ir veikiamas – profesorius Karsavinas buvo rusų filosofas ir istorikas, filosofinę ir akademinę brandą
patyręs tarpukario Lietuvoje ir taip pat baigęs savąją kaip akademiko ir filosofo karjerą Sibiro
lageriuose. Šios biografijos ypatybės yra unikalios, t. y. rusas Europos kultūros istorikas, rašęs
lietuviškai, ir Lietuvos filosofas, filosofavęs rusiškai (čia turimas omenyje kontrastas tarp rytietiškos
rusų filosofijos ir vakarietiškosios, o ne rašymas rusų kalba. Levas Karsavinas iliustruoją šią skirtį ne
kaip filosofinę tiesą, o kaip istorinį faktą. Kultūros istorija suvokiama kaip tam tikra metamorfozė ar
netgi evoliucija). Galų gale, šis darbas siekia būti Lietuvos politikos filosofijos istorijos darbu. 
O kodėl politikos samprata specifiškai? Idant būtų įmanoma suvokti dabartinių Rusijos
eurazininkų ištakas, ex eo suprasti rusiškos mąstysenos skirtumus nuo vakarietiško Apšvietos
žmogaus mąstymo būdo. Atsižvelgiant į šiuolaikinę situaciją pasaulyje ir kaimynystėje, pasidaro 
savaime aišku, kodėl dabartinę Rusijos ideologiją yra verta bandyti suprasti. Būtent Levo Karsavino
filosofinės minties nagrinėjimas yra vienas iš būdų atrasti filosofines prielaidas bei predikatus, kurie
galimai veda dabartinę Rusijos valdančiųjų ideologiją, nes rusiškoji filosofinė tradicija (neskaitant
vakariečių/zapadnikų filosofinės krypties), kartais sąmoningai, kartais ne, suponuoja imperializmą.
Taip pat, kaip jau buvo minėta pirmame paragrafe, Levas Karsavinas mažai tirtas, tyrinėjamas, o
būtent politikos samprata išvis niekados nebuvo analizuota.
Iš kitos pusės, pats filosofas visiškai nesiteikia nagrinėti politikos klausimo: yra parašęs
nedidelę monografiją pavadinimu Politikos pagrindai, tačiau šis kūrinys žvelgia į politiką istoriko
akimis, t. y., į politiką kaip reiškinį ir pateikiamas jo paaiškinimas: „[ ] politika yra sisteminis
mokymas apie kultūrą kaip visumą [ ]“. Tad atsiranda poreikis benagrinėjant profesoriaus 
Karsavino kūrybą susintetinti jo paties, kaip filosofo, politikos sampratą. Kad tai būtų įmanoma
padaryti, reikia perskaityti visus egzistuojančius profesoriaus Karsavino tekstus, tačiau dėl asmeninių
kalbinių limitų nagrinėjami bus tik lietuvių kalba parašyti tekstai.