MOTERŲ LYDERIŲ FENOMENAS RADIKALIOS DEŠINĖS PARTIJOSE - ITALIJOS ATVEJIS

Ištrauka

MOTERŲ LYDERIŲ FENOMENAS RADIKALIOS DEŠINĖS PARTIJOSE: ITALIJOS ATVEJIS
BAKALAURO DARBAS 

Turinys:
Įvadas 6
1. Radikali dešinė 10
1.1. Radikalios dešinės samprata 10
1.2. Moterys radikalioje dešinėje 11
1.3. Intersekcionalumas 12
2. Teorinis pagrindas 14
2.1. Strateginio deskriptyvaus atstovavimo teorija 14
2.2. Deskriptyvaus pateikimo teorija 17
3. Metodologija ir tyrimo dizainas 18
4. Analizė 21
4.1. FdI partija 21
4.2. Strateginio deskriptyvaus atstovavimo teorija 22
4.3. Deskriptyvaus pateikimo teorija. 24
4.3.1. Tradicinės lyčių rolės 25
4.3.2. Nacionalizmas 28
4.3.3. Religija 31
5. Rezultatai 33
Išvados 35
Literatūros ir šaltinių sąrašas 37
Summary 42

Įvadas
Europos lyčių lygybės institutas pažeidžiamas grupes apibrėžia kaip skirtingas tam tikros
kultūros, konteksto ir patirtos istorijos žmonių grupes, kurioms gresia daugkartinė diskriminacija dėl
skirtingų asmeninių savybių ar priežasčių, pavyzdžiui, lyties, amžiaus, etninės kilmės, religijos ar
tikėjimo, sveikatos būklės, negalios, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, išsilavinimo, pajamų
ar gyvenimo įvairiose geografinėse vietovėse. Nors moterų lygybė lyties atžvilgiu yra viena iš 
labiausiai išdiskutuotų temų pažeidžiamų grupių atžvilgiu (visgi, pasaulyje ji yra didžiausia,
palyginus su kitomis) kai kurios susijusios temos yra akademiškai beveik nenagrinėjamos, arba tik
neseniai pradėtos nagrinėti.
Radikalios dešinės partijų lyderiai, atstovai ir nariai tradiciškai yra vyrai, už jas taip pat 
daugiausia balsuoja vyrai. Radikalių dešiniųjų partijų ideologijose daugiausia vyrauja 
nacionalistiniai įsitikinimai, paraleliai einantys su kitų visuomenės grupių, Europoje dažniausiai
nebaltaodžių migrantų, engimu, tačiau darbo tema kyla iš to, kad be akivaizdžios diskriminacijos
kitataučiams, jų ideologijose tradiciškai taip pat yra giliai įsitvirtinusi ir moteris diskriminuojanti
pozicija. Daugumoje jų dominuoja, arba, prieš lyderystės pasikeitimą dominavo patriarchalinės
idėjos. Priešingai nei daugumoje pagrindinių partijų, radikalios dešinės partijos dažnai pabrėžia 
tradicinių lyčių normų svarbą, prieštarauja vaikų priežiūros reformoms valstybiniu lygmeniu, siekia
apriboti moterų reprodukcines teises, prieštarauja lyčių kvotoms ir nepritaria moterų diskriminacijos
darbo rinkoje idėjoms. Tokios idėjos, kaip moterų vertės priskyrimas vaikų gimdymui ir užsiėmimui 
su „namų sfera“ susijusiais darbais, atrodytų, prieštarauja naujai moterų lyderystės šiose partijose
tendencijai. Nepaisant to, moterys, tokios kaip, pavyzdžiui, Danijos Pia Kjaersgaard, Švedijos Siv
Jensen ir Sylvi Listhaug, Vokietijos Frauke Petry ir Alice Weidel, Prancūzijos Marine Le Pen ir šiame
darbe analizuojamos valstybės - Italijos Giorgia Meloni, vadovavo ar vadovauja šioms partijoms,
nors tai, anot egzistuojančios literatūros, turėtų konfliktuoti su partijų ideologijomis ir interesais.
Moterų radikalioje dešinėje tema klasikinėje literatūroje buvo pradėta nuo jos nagrinėjimo per
feminizmo teorijų prizmę. 1980-taisiais buvo įprasta moteris matyti kaip vyrų subjektus, jų roles
visuomenėje matyti tik per tradicinę perspektyvą, taigi, nebuvo itin keista, kad moterys pasirinktų
tikėti šia ideologija.