VALSTYBĖS TAPATYBĖS ĮTAKA KULTŪROS POLITIKAI - RUSIŠKOS KULTŪROS ATŠAUKIMO ATVEJIS

Ištrauka

VALSTYBĖS TAPATYBĖS ĮTAKA KULTŪROS POLITIKAI: RUSIŠKOS KULTŪROS ATŠAUKIMO ATVEJIS
BAKALAURO DARBAS

TURINYS
Įvadas 6
1. Teorinis pagrindas 11
1.1. Tapatybė 11
1.2. Valstybės tapatybė 13
1.3. Atšaukimo kultūra 16
2. Metodologija 18
3. Tyrimo rezultatų apžvalga 23
3.1. Kultūros ir politikos santykis 23
3.2. Valstybės tapatybės įtaka kultūros politikai 26
3.3. Rusiškos kultūros atšaukimas 28
Išvados 33
Literatūros ir šaltinių sąrašas 36
Summary 38
Priedai 40

Įvadas
Kultūros politika, formuojama valstybės kultūros institucijų, yra reikšminga ne tik plėtojant
meninį šalies kūrėjų potencialą, kuriant pridėtinę meninę vertę, bet ir kaip svarbi dedamoji bendros
valstybės politikos dalis. Kultūros politika dažnu atveju glaudžiai siejasi su nacionaliniu identitetu
ir tapatybe, o šį ryšį galime įžvelgti formuojamoje politikoje, kurioje siekiama kurti kultūrą,
atspindinčią ne tik menui svarbią valstybės tradiciją, bet gebančią reikšmingai prisidėti prie
socialinės, ekonominės valstybės gerovės. Kaip teigiama 2019 m. Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarime dėl kultūros politikos strategijos, esminis Lietuvos kultūros politikos siekis
yra užtikrinti reikšmingą kultūros indėlį, kuriant darnią visuomenę, orų nacionalinį ir europietiškąjį
tapatumą, tarptautinį valstybės prestižą ir t.t. Nepaisant to, jog mąstant apie tarptautinius įvykius, 
ne taip dažnai kartu susiejama kultūros politikos tema, šių dviejų aspektų ryšys egzistuoja. Kultūros
ir politikos santykis yra glaudus, o politiniai įvykiai atsispindi kultūros politikoje ir įvairiose jos
raiškos formose.
Moksliniame lauke kultūros ir politikos ryšio tema nėra itin populiari, visgi, atliekant literatūros
analizę išryškėjo darbai, kurie nagrinėjo meno ir politikos santykį, tarptautinių konfliktų kontekste,
karo ir agresijos atspindį kultūroje, taip pat kultūros politikos bruožus. Egzistuojančioje
analizuojamo lauko literatūroje išskirtinos dvi pagrindinės mokslinių straipsnių ir darbų kategorijos,
labiausiai atliepiančios baigiamojo darbo tematiką. Išskiriami darbai, nagrinėjantys: 1) meno ir
kultūros santykį konfliktuose ir karuose, valstybės vidaus ir užsienio politikos lygmenyse; 2)
kultūros politiką valstybės lygmeniu.
Nors kultūros ir politikos ryšio tema nėra itin populiari Lietuvoje, užsienio autoriai atkreipia
dėmesį į šių dviejų dėmenų ryšį. Galia Press-Barnathan, Ian Donjoux, Aril Bergh ir John Sloboda
savo darbuose analizuoja, kaip įvairios meninės priemonės siejasi su politiniais reiškiniais ir
daugeliu atveju yra pasitelkiamos politinių procesų metu kaip viena iš priemonių, tikslingai
veikiančių visuomenę. Populiarioji literatūra, kinas, muzika, anot autorių, galėjo veikti keliais
būdais – kaip priemonė visuomenei suvokti vykusius politinius procesus ir kaip vyriausybių
politinis įrankis. Aviel Roshwald ir Richard Sites, Dickran Tashjan mokslinėje analizėje didelį
dėmesį kreipia meno ir karo santykiui, savo darbuose pažymi, kaip Pirmasis ir Antrasis pasauliniai
karai atsispindi menininkų kūryboje. Tashjan atranda ryšį tarp Antrojo pasaulinio karo ir aktyvaus
Europos menininkų pasitraukimo į vakarus, sukūrusio bendradarbiavimo sąlygas Europos ir
Amerikos menininkams bei Europos kultūros hegemonijos irimo.