ES INSTITUCIJŲ DĖMESIO JAUNIMO POLITIKAI POKYTIS KRIZIŲ AKIVAIZDOJE

Ištrauka

ES INSTITUCIJŲ DĖMESIO JAUNIMO POLITIKAI POKYTIS KRIZIŲ AKIVAIZDOJE 
BAKALAURO DARBAS

Turinys
1. Įvadas 6
2. Teorinis pagrindas 10
2.1. Viešosios politikos darbotvarkės nustatymas 10
2.2. Jaunimo politika 12
2.3. Jaunimo politika Europos Sąjungoje 13
2.4. Krizės kaip dėmesį sutelkiantys veiksniai 15
2.5. Europos Sąjungos socialinės politikos apleidimas krizių akivaizdoje 16
3. Metodologija 17
4. Empirinio tyrimo rezultatai 20
4.1. ES vykdomų jaunimo programų apžvalga 20
4.1.1. Erasmus+ 21
4.1.2. Europos Solidarumo korpusas 24
4.1.3. Jaunimo Garantijos 25
4.1.4. Kitos ES iniciatyvos 26
4.2. Biudžeto skirto ES jaunimo programoms analizė 29
4.3. Pranešimų apie Europos Sąjungos padėtį analizė 32
4.4. Pokyčių jaunimo politikoje sąsaja su krizėmis 40
Išvados 43
Literatūros sąrašas: 46
Šaltinių sąrašas: 48
Priedas nr.1 52
Priedas nr.2 53
Priedas nr. 3 53
Summary 58

1. Įvadas
Dauguma jaunų žmonių tiki, kad Europos projektas, vienintelis perspektyvus kelias į tvarią,
socialinę, klestinčią ir demokratinę Europą.
Jauni žmonės tikrai vertina ir pasitiki Europos Sąjunga
(ES), savo darbu, veiklomis ir žiniomis investuoja į jos ateitį, tačiau ar ES taip pat tvirtai pasitiki ir
vertina jaunimą? Kyla klausimas, ar ES institucijų rodomas dėmesys jaunimui ir jaunimo politikai
yra pastovus, ar neproporcingai kintantis įvertinus įvairių veiksnių įtaką. Pavyzdžiui metiniuose
pranešimuose apie Europos Sąjungos padėtį, kuriuose kasmet nustatomi prioritetai, galima stebėti
kintantį dėmesį jaunimui, 2021 m. Europos Komisijos (EK) Pirmininkė Ursula von der Leyen drąsiai
teigė: „Esame skolingi visiems jauniems žmonėms, kurie tiki Europos ateitimi.“ ir paskelbė 2022 m.
Europos jaunimo metais.
Tuo tarpu 2022 m. EK Pirmininkės kalboje dėmesio jaunimui beveik neliko.
Besikeičiantį dėmesį jaunimo politikai yra svarbu stebėti dėl kelių priežasčių. Pirmiausia ES
net ir savo strateginiuose dokumentuose išskiria jaunimą, kaip specifinę grupę, kuri susiduria su daug
iššūkių sukeltų geopolitinės situacijos, krizių ir akcentuoja, kad negalime apleisti jaunimo, kadangi
būtent jauni žmonės kuria ne tik savo bet ir ES ateitį.
Tarptautinė bendruomenė vis dažniau pastebi,
jog jaunų žmonių gerovė sparčiai prastėja dėl tokių krizių kaip COVID-19, kariniai konfliktai,
klimato kaita, o jaunimo neužtikrintumas dėl ateities yra didžiausias jau 20 metų trunkančiuose tyrimuose.
Tad šiame darbe giliau apžvelgiama ES jaunimo politika ir dėmesys skiriamas jaunimui
bei veiksniai padedantys paaiškinti dėmesio tam tikroms temoms kaitą, pagrindinis jų - krizės.