POLICIJOS BRUTALUMAS IR JO ĮTAKA PROTESTŲ MOBILIZACIJOS SĖKMEI

Ištrauka

POLICIJOS BRUTALUMAS IR JO ĮTAKA PROTESTŲ MOBILIZACIJOS SĖKMEI
BAKALAURO DARBAS

Turinys
Įvadas 5
1. Teorinis pagrindas 9
1.1 Socialinių judėjimų teorija ir protesto sąvoka 9
1.2 Protesto sėkmės/nesėkmės nustatymas 11
1.3 Mobilizacijos veiksniai 12
1.3.1 Socialinių judėjimų organizacijų aktyvumas 12
1.3.2 Tarpasmeninis pasitikėjimas 13
1.3.3 Demokratijos lygis šalyje 14
1.3.4 Pasitikėjimas institucijomis 14
1.3.5 Interneto ir socialinių medijų svarba 16
1.4 Policijos pareigūnų agresija ir brutalumas 18
2. Metodologija 19
2.1 Metodo aprašymas 20
2.2.1 Atvejų atrankos kriterijai 21
2.2.2 Analizuojamų atvejų aprašymai 22
2.3 Kintamieji 24
2.3.1 Socialinių judėjimų organizacijų aktyvumas 24
2.3.2 Tarpasmeninis pasitikėjimas 24
2.3.3 Demokratijos lygis šalyje 25
2.3.4 Pasitikėjimas institucijomis 25
2.3.5 Interneto išjungimas (angl. Internet Shutdown) 26
2.3.6 Policijos brutalumas 27
2.4 Darbas su duomenimis 27
3. Analizė 27
3.1 Tyrimo duomenų ir dvireikšmių duomenų lentelės 27
3.2 Tiesos lentelė ir prieštaringos eilutės 29
3.3 Būtinųjų sąlygų paieška 31
3.4 Būlio (angl. Boolean) minimizacija ir priežastinių sąlygų konfigūracijos 33
3.5 Diskusija ir tyrimo ribotumai 36
Išvados ir rekomendacijos 39
Literatūros ir šaltinių sąrašas 42
Summary 47

Įvadas.
Anot Holst-Warhaft „Riaušės ir revoliucijos dažnai prasideda laidotuvėmis“. Įdomu
tai, jog neretai šios laidotuvės yra policijos veiksmų rezultatas. Dažnai pirmas susidomėjimo
socialiniu judėjimu ar protesto akcija žingsnis yra netikėto, sukrečiančio įvykio sukeltų stiprių
emocijų pajautimas. Šiame darbe keliu klausimą, kokie veiksniai leidžia paaiškinti protesto
mobilizacijos sėkmę bei ar šiame paaiškinime turi svarbos policijos brutalumas.
Remiantis M. Lipsky, policijos pareigūnus galima įvardinti kaip gatvės lygmens
biurokratus. Tai viešųjų paslaugų darbuotojai kiekvieną dieną, akis į akį susiduriantys su
visuomene ir turintys veiksmų bei sprendimų laisvę iki tam tikros ribos spręsti, kaip elgtis darbe
kylančiose situacijose. Įstatymai bei nustatyti policijos veikimo principai negali numatyti
kiekvienos policininkų darbo dienoje įvykstančios situacijos bei įtvirtinti veiksmų plano jas spręsti.
Taip pat egzistuoja policininko pareigų supratimo skirtumai tarp individualių policininkų. Dėl šių
priežasčių, iškilusios situacijos, pareikalavusios pareigūno įsikišimo, gali baigtis skirtingai,
priklausomai nuo pareigūno, atsakančio į situaciją. Policijos brutalumo atvejai stebimi įvairiose
šalyse, nepriklausomai nuo jų režimo ar įstatyminės bazės. Tai nurodo poreikį žiūrėti į policijos
veiksmus ir jų galimą poveikį visuomenėse vykstantiems procesams, tokiems kaip mobilizacija protestams.
Žmonių mobilizacijai pilietiniam veiksmui svarbūs įvairūs dalykai: galimybių langų
atsivėrimai, disponuojami resursai, kolektyvinio identiteto formavimasis, įvairių socialinių
problemų, prieš kurias kviečiama protestuoti, įrėminimas (angl. framing) ir kiti. Šiame tyrime
daroma prielaida, jog policijos pareigūnų veiksmai veikia kartu su vienu ar keliais mobilizacijos
aspektais. Policijos brutalumo atvejus galima laikyti sukrečiančiais, netikėtais įvykiais visuomenei,
kurie gali sukelti didelį emocinį atsaką (pyktį, nepasitenkinimą ar kt.) ir taip veikti piliečių mobilizaciją.
Policijos institucija bei jos sąveikia su protestais ir socialiniais judėjimais nėra reta
tema akademinėje literatūroje, tačiau iki šio amžiaus pradžios policijos veiklą ir sąveiką su
visuomenės procesais tirdavo retas akademikas. Didžiausią įtaką tam darė įsitikinimas, jog policija
yra tik valstybės aparato dalis, turinti ir paklusniai veikianti pagal labai aiškius nurodymus. Taip
pat policijos institucijos vengė dalytis savo duomenų bazėmis su tyrėjais, taip užkirsdamos kelią
įvairioms akademinėms diskusijoms bei tyrimams.