Nepartiniai kandidatai ir jų įtaka savivaldos rinkėjų elgsenai 2011 - 2019

Ištrauka

Nepartiniai kandidatai ir jų įtaka savivaldos rinkėjų elgsenai 2011 - 2019 
BAKALAURO DARBAS

Turinys
Įvadas 5
1. Nepartinių kandidatų atsiradimas Savivaldybių tarybų rinkimuose 6
2. Literatūros apžvalga 9
3. Metodologija 15
3.1. Nepartiškumo apibrėžimas 15
3.2. Rinkėjų elgsena 17
3.3. Kaitumo matavimai 18
3.4. Įtaka rinkėjų elgsenos kaitumui 25
3.5. Įtaka rinkėjų aktyvumui 26
4. Empirinė dalis 29
4.1. 2011-ųjų metų savivaldybių tarybų rinkimai 30
4.2. 2015-ųjų metų savivaldybių tarybų rinkimai 33
4.3. 2019-ųjų metų savivaldybių tarybų rinkimai 36
Išvados 38
Literatūros sąrašas 40
Šaltiniai 41
Priedai 42
Abstract 48

Įvadas
Per daugiau kaip trisdešimt nepriklausomybės metų Lietuvos rinkėjai turėjo galimybę pamatyti
nemenką skirtingų partijų pasiūlą įvairiuose rinkimuose, tačiau šiuo bruožu Lietuva nėra kažkuo
išskirtinė. Visos jaunosios Rytų Europos demokratijos išsiskiria savo partinės sistemos dinamika,
lyginant su Vakarų Europos šalimis.
Ainė Ramonaitė pažymi, kad ryškiausia partinės sistemos
transformacija Lietuvoje prasidėjo 2000-aisiais metais, kai ėmė rastis vis daugiau „centristinėmis“
save pristatančių partijų, kurios paprasčiausiai stigo ideologinio ar socialinio pagrindo, taip ryškiai
sumažindamos prieš tai buvusių skirčių įtaką.
Po šio lūžio taško iki pat paskutiniųjų rinkimų tikrai
netrūko atgimusių, naujai susikūrusių politinių partijų ar judėjimų, kurie išreiškė norą dalyvauti
įvairiuose šalyje vykusiuose rinkimuose. Ryškų dalyvaujančiųjų šuolį lengvai galime įžvelgti
savivaldos rinkimuose nuo 2011-ųjų metų, kai galimybė kandidatuoti buvo suteikta
nepriklausomiems kandidatams ir jų koalicijoms. Mokslininkai sutaria, kad egzistuoja pozityvus
ryšys tarp rinkimų dalyvių skaičiaus ir kaitumo, o pastarasis koreliuoja su šalies partinės sistemos stabilumu.
Tai nors tik vienas, tačiau neabejotinai vienas svarbiausių padarinių, kurį suformuoja įstatymo
pakeitimas, tai turi įtakos: rinkėjų elgsenai, įpročiams, visai šalies partinei ir net demokratinei
sistemai bendrąja prasme. Ši permaina, kiekvienų rinkimų metu Lietuvoje, sulaukia vis daugiau
dėmesio ir rodo augančią jėgą, nors buvo sutikta pakankamai tyliai. Politikų, visuomeninių veikėjų
ar žiniasklaidos nepartinių kandidatų įtaka ir poveikis įvairiose srityse vis labiau pabrėžiami ir
aptariami, bet dažniau sulaukia kritikos, nei teigiamų apibūdinimų. Tačiau politologų ar tyrinėtojų
tarpe šis fenomenas nesulaukia tiek daug dėmesio. Galbūt, dėl sąlyginai trumpo egzistavimo laiko,
dažnesnio egzistavimo mažiau dėmesio sulaukiančiuose savivaldos rinkimuose ar kitų priežasčių?
Nepaisant to, sunku nepastebėti augančios nepartinių kandidatų įtakos, nes nepartiškumas geriausius
savo laikus išgyvena visoje Europoje.
Didžiojoje daugumoje vykstančių rinkimų nepartiniai kandidatai surenka mažąją dalį balsų,
tačiau jie užima stiprias pozicijas nacionaliniuose ir regioniniuose Europos šalių valdymo organuose