GLOBALIZAZIJA IR NACIONALINĖ VALSTYBĖ. ŽINIASKLAIDOS ĮTAKA VISUOMENĖS NUOMONĖS FORMAVIMO PROCESESUOSE

Ištrauka

GLOBALIZAZIJA IR NACIONALINĖ VALSTYBĖ. ŽINIASKLAIDOS ĮTAKA VISUOMENĖS NUOMONĖS FORMAVIMO PROCESESUOSE

TURINYS
Įvadas 3
1. Žiniasklaidos samprata šiandien 4
2. Žiniasklaida politiniame procese 5
2.1 Žiniasklaida ir rinkimai 6
2.2 Stebėjimo tyrimas 8
Išvados 12
Literatūros ir šaltinių sąrašas 13

ĮVADAS
Šių dienų visuomenėje žiniasklaida, jau senai nėra tik informacijos visuomenei teikimo
kanalas, šiandien ji yra kur kas daugiau – ne tik viena galingiausių figūrų valstybės vidaus
sistemoje, bet ir svarbus veikėjas tarptautinėje arenoje. Ilgainiui susiformavo tokia žiniasklaidos
sistema, kuri geba ne tik sutelkti visuomenę, skleisti informaciją, skatinti dialogą ir socializaciją, bet
svarbiausia – formuoti ir daryti įtaką visuomenės nuomonei. Kodėl taip yra – priežasčių daugybė,
tačiau viena svarbiausių yra demokratijos principų ir žmogaus teisių plitimas, jų branda bei tobulėjimas.
Šio darbo tikslas yra aptarti ir plačiąja prasme pabandyti pateikti analizę bei individualią
interpretaciją, apie tam tikrus žiniasklaidos veiklos fenomenus, jos įtaką visuomenėje, priemones
kuriomis ji geba paveikti ir įtakoti žmonių bendruomenes. Norint pagrįsti ir iliustruoti pateikiamus
teiginius ir argumentus bei aiškiau suvokti teorinę analizės objekto pusę, buvo atliekamas nedidelės
apimties internetinės žiniasklaidos portalo stebėjimo tyrimas.

1.ŽINIASKLAIDOS SAMPRATA ŠIANDIEN
Dar Lietuviškos spaudos draudimo metais buvo galima pamatyti koks svarbus Lietuvos
valstybei buvo spausdintas ir rašytinis žodis. Nuo XX a. pradžios, kai buvo atgauta spaudos laisvė,
iki šių dienų matomas kardinalus žiniasklaidos pokytis. Jei tuo metu pagrindinė žiniasklaida buvo
laikraščiai ir tik kur ne kur radijas, tai šių dienų visuomenė gali pasigirti kitokia, daug tobulesne,
išsivysčiusia ir modernizuota žiniasklaida. Šiandien galime išskirti dvi specifines žiniasklaidos
rūšis: spausdinta (laikraščiai, žurnalai, knygos) ir elektroninė (radijas, televizija, internetas).
Abi žiniasklaidos rūšys atlieka daugybę funkcijų ir vaidina iš ties svarbų vaidmenį tiek valstybės tiek
tarptautiniame kontekste. Naudojantis elektronine žiniasklaida naujienas ir informaciją galima
paskleisti per kelias minutes tūkstantinei ar milijoninei auditorijai. Žiniasklaida ne veltui vadinama
„4-ąją valdžios šaką“, nes nepaisant visuomenės informavimo funkcijos ji geba daryti kur kas
didesnę įtaką valstybės vidaus ir užsienio politiniams procesams, formuoti visuomenės nuomonę bei
valdžios institucijų darbotvarkę. Pastaruoju metu žiniasklaidos vaidmuo visuomenės gyvenime yra
taip stipriai išaugęs, kad vargu ar kuris žmogus galėtų įsivaizduoti savo kasdienybę be jos.
Plačiau išskirti norėčiau žiniasklaidos komunikacinę funkciją. Yra teigiama, jog žiniasklaida
yra komunikacijos priemonė, kurios pagalba vystomas dialogas tarp piliečių ir valdžios atstovų. Ilgą
laiką buvo teigiama, kad masinė žiniasklaida yra vienkryptė, t.y. visuomenė retai kada gali, o
dažniausiai ir neturi tokios galimybės transliuoti savo pranešimus. Vertindama šių dienų situaciją
esu likusi tam stipriai paprieštarauti. Visų pirma tokį vienkryptės žiniasklaidos principą galima
paneigti tuo, jog šių dienų elektroninė žiniasklaida suteikia galimybę visuomenei išreikšti savo
nuomonę ir poziciją suteikdama galimybę komentuoti įvairius straipsnius ir žinutes. Ši priemonė
leidžia pajausti visuomenės grįžtamąjį ryšį ir didesnį įsitraukimą bei dalyvavimą. Neretai tai padeda
vystyti kur kas artimesnį dialogą tarp pačių visuomenės narių, žiniasklaidos atstovų bei valdžios
institucijų. Šiandien visuomenei suteikiamos galimybės ne tik komentuoti, bet ir žiniasklaidos
pagalba platinti savus straipsnius, pranešimus, žinutes, tinklaraščių pagalba kurti savo bendraminčių
ratą ir taip plėtoti bei skatinti įsitraukimą ir dalyvavimą visuomeniniuose bei politiniuose
procesuose. Be viso to galima paminėti ir piliečiams vis dažniau suteikiamas galimybes tiesiogiai
dalyvauti radijo, televizijos laidose, jų metu užduoti klausimus ir bendrauti su valdžios atstovais
tiesiogiai be tarpininkų. Be abejo žiniasklaida visais atvejais išliks tarpininkas tarp visuomenės ir
valdžios atstovų, tačiau šiuo atveju informacijos iškreipimas ir interpretacija turi mažiausią laipsnį.