VALSTYBĖ (2)

Ištrauka

VALSTYBĖ
Politikos mokslo įvado referatas

TURINYS
ĮVADAS 3
I. VALSTYBĖS SĄVOKA 4
1.1. Valstybės samprata 4
1.2. Valstybės požymiai ir funkcijos 5
II. VALSTYBĖS VALDYMO FORMOS IR TIPAI 7
2.1. Monarchija 8
2.2. Respublika 8
2.3.Teisinė valstybė 9
2.4. Tautinė valstybė 11
2.5. Šiuolaikinė valstybė 12
IŠVADOS 14
LITERATŪROS SĄRAŠAS 15

ĮVADAS
Valstybė yra pagrindinis politinės sistemos institutas, jos ekonominė ir socialinė struktūra.
Valstybė - tai įvairių institutų kompleksas, kur kiekvienas vykdo savo specifines įstatymų leidybos,
vykdymo ir teisines funkcijas. Valstybė - tai toks junginys, kuriame atsispindi etnonacionaliniai,
sociokultūriniai, turtiniai ir pilietiniai žmonių interesai. Valstybė - tai teritorinis darinys, politinės
visuomenės organizacija, aukščiausių valdžios organų visuma, prievartos įrankis.
Šiuolaikinėje mokslinėje literatūroje valstybė apibrėžiama kaip viešosios valdžios politiškai suvereni teritorinė
organizacija, turinti specialų aparatą ir gebanti padaryti savo paliepimus privalomus visai šaliai.
Pastebime, jog valstybės sąvokos apibrėžimų yra labai daug ir įvairių, todėl savo darbe
norėčiau apžvelgti kuo daugiau apibrėžimų, kad lengviau suprastume, kas ir kaip paliko pėdsaką valstybės istorijoje.
Darbo tikslas: apibrėžti valstybės sąvoką, funkcijas, bei išskirti valstybės valdymo formas ir tipus.
Darbo uždaviniai:
1) Apibrėžti valstybės sąvoką;
2) Išskirti valstybės požymius ir funkcijas;
3) Aptarti valstybės valdymo formas: monarchiją ir respubliką;
4) Aptarti tokius valstybės tipus kaip: teisinę valstybę, tautinę valstybę ir šiuolaikinę valstybę.

I. VALSTYBĖS SĄVOKA
1.1. Valstybės samprata
Kadangi valstybės kategorija apibrėžiama labai įvairiai, tai ją galime apibrėžti kaip teritorijos
darinį, aukščiausiųjų valdžios institutų visumą, prievartos ir priespaudos instrumentą, filosofinę
idėją, ypatingą žmonių bendriją. Taip pat nesuklystume valstybę pavadinę svarbiausia visuomenės
politinės sistemos organizacija, per kurią valdoma visuomenė ir saugoma jos ekonominė ir socialinė struktūra.
Politologai valstybę supranta dar kitaip (Valstybės kategoriją politikos moksluose įtvirtino
Makiavelis). Jie mano, kad valstybė tai politinė bendruomenė, kuri konkrečioje apibrėžtoje
teritorijoje realizuoja savo suverenitetą ir valdžią nuolatos veikiančiomis institucijomis. O
psichologai teigia, kad valstybės suvokimo lygmuo yra tai, ką žmonės mąsto apie valstybę, kaip ją
jaučia, ko iš jos tikisi. Vertybiniame, aksiologiniame suvokimo lygmenyje valstybė traktuojama
kaip visuma aukštesnių tikslų, dėl kurių verta veikti išvien, nors pačių veikiančių individų ir
socialinių grupių tikslai gali būti skirtingi. Valstybė tampa viena iš vertybių. O štai teisiniu aspektu,
valstybė yra juridinis asmuo, teisinių santykių subjektas, gyvuojantis teisinių normų pagrindu.