VALSTYBĖS VALDYMO FORMOS

Ištrauka

VALSTYBĖS VALDYMO FORMOS
POLITIKOS MOKSLO ĮVADO REFERATAS

TURINYS
ĮVADAS 3
1. VALSTYBĖ 4
2.VALSTYBĖS VALDYMO FORMOS 5
2.1. Monarchija 5
2.1.1. Absoliutinė monarchija 6
2.1.2. Konstitucinė monarchija, teokratija 6
2.2. Respublika 6
2.2.1 Prezidentinė respublika 7
2.2.2.Parlamentinė respublika 8
2.2.3. Pusiau prezidentinė respublika 8
3. VALSTYBĖS SANTVARKOS FORMOS 10
3.1. Unitarinė valstybė 10
3.2. Konfederacija 10
3.3. Federacija 11
4. VALSTYBĖS REŽIMAS 12
4.1. Demokratija 12
4.2. Antidemokratija 12
IŠVADOS 14
LITERATŪRA 15

ĮVADAS
Valstybės sąvoka apibrėžiama labai įvairiai. Pasak Jūratės Novagrockienės (2001), valstybė
- ,,teritorinis darinys, aukščiausiųjų valdžios institutų visuma, prievartos ir priespaudos instrumentas,
filosofinė idėja, ypatinga žmonių bendrija.“ Nuo valstybės sąvokos neatsiejama ir jos valdymo forma.
Valstybės valdymo forma - pamatinis pagrindas tos valstybės politikos formavimui ir įgyvendinimui.
Temos aktualumas: valstybės valdymo forma yra vienas iš svarbiausių dalykų norint, kad
valstybė egzistuotų. Valstybės valdymo forma buvo nustatoma ir parenkama valstybei jau nuo senų
senovės. Keičiantis metams, išliko geriausiai susiformavusios.
Darbo objektas: valstybės valdymo formos, valstybės santvarkos formos, valstybės režimai.
Darbo tikslas: paaiškinti, kokios pasaulyje būna valdymo formos, į kokias grupes jos skirstomos,
taip pat, kaip skirtomos valstybės santvarkos formos, bei valstybės režimai.
Uždaviniai:
1. Aptarti valstybės sąvoką.
2. Paaiškinti, kokios būna valstybės valdymo formos ir kaip jos skirstomos.
3. Išnagrinėti galimas valstybių santvarkos formas.
4. Apžvelgti valstybės režimus.

1. VALSTYBĖ
Valstybės sąvoką galima paaiškinti kaip politinę žmonių bendriją, kuri yra siejama su apibrėžtos
teritorijos, valdžios institucijų ir vienijančios idėjos, kurią galima apibūdinti kaip nuolatinį poreikį
kurti, puoselėti ir ginti savo bendriją. Valstybė turi tam tikrų savybių, kurios ją išsskiria iš kitų grupių
ir bendruomenių ir paverčia pačia svarbiausia politine organizacija.
Kuo valstybė, kaip žmonių grupė, yra savita? ,,Mykolas Romeris: 1. Tauta populus (valstybės
tauta); 2. Tauta natio (etninė kultūrinė žmonių bendruomenė). Valstybės egzistavimo pagrindas:
piliečiai (tauta populus); apibrėžta teritorija; valdžios institucijos; aukščiausioji valdžia –
suverenitetas“ (Letukienė N., Gineika J., 2013, p. 498). Bendriausiu atžvilgiu valstybę galima
apibūdinti kaip dvieju pagrindinių elementų – fizinės bazės ir valdžios institucijų – junginį. Valstybės
valdžios institucijos – tai fizinės bazės valdymo funkcijų visuma. Valstybė, netekusi valdžios
institucijų, nustoja egzistavusi. Pvz., taip atsitiko Lenkijai, 1939 m. ją užpuolus Vokietijai, arba
Lietuvai, 1940 m. ją aneksavus Sovietų Sąjungai. Savo valdžios institucijas turi – įvairios piliečių
asociacijos, politinės partijos ir žmonių bendrijos, gyvenančios apibrėžtoje teritorijoje, ir t.t.
Valstybė yra suprantama ir aiškinama plačiąja ir siaurąja prasme. Plačiąja prasme valstybė –
„visų politiškai organizuotų piliečių, gyvenančių tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje, bendrija“
(Novagrockienė J., 2001, p. 82), siaurąja prasme – „valdymo arba vyriausybės institutų visuma“
(Novagrockienė J., 2001, p. 82). Šiuolaikinis politikos mokslas apibūdina valstybę kaip organizuotą
socialinę grupę, kuri nuo kitų socialinių organizacijų skiriasi „savo tikslais, priemonėmis, kurias
naudoja tiems tikslams pasiekti, teritorinėmis ribomis, suverenitetu ir institucijų visuma“
(Rakucevičius R., 2003, p. 99).