Piliečių dalyvavimo viešajame administravime formos ir galimybės Lietuvoje

Ištrauka

Turinys
Įvadas 3
1. Piliečių dalyvavimas, priežastys bei ideologija 4
2 Pagrindinės piliečių dalyvavimo prielaidos 5
3. Piliečių dalyvavimo uždaviniai ir formos 7
4. Pagrindinės visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus galimybės ir
teisinis reguliavimas 8
4.1. Teisė dalyvauti formuojant pagrindines valdžios įstaigas 9
4.2. Piliečių galimybės pasinaudoti referendumo teise 9
4.3. Įstatymo leidybos iniciatyva 10
4.3.1 Peticijos teisė 11
5. Kitos galimybės daryti įtaką valdžios įstaigų veiklai 12
5.1. Lobistinė veikla 13
5.2. Gyventojų teisė susirinkimuose pareikšti reikalavimus valdžiai 14
5.3. Teisė burtis į visuomenines organizacijas 14
Išvados 17

Įvadas
Piliečių dalyvavimas – tai neprivilegijuotų piliečių dalyvavimas, rengiant ir įgyvendinant
sprendimus, kurie daro įtaką jų gyvenimo lygiui, veiklai ir pan. Yra tikrai nemažai piliečių dalyvavimo
viešajame administravime formų. Pagrindinis mano referato tikslas ir yra aptarti galimus piliečių
dalyvavimo viešajame administravime būdus.
Referato uždaviniai:
 Apibrėžti, kas yra piliečių dalyvavimas, jo priežastys bei ideologija;
 Aptarti pagrindines piliečių dalyvavimo prielaidas;
 Analizuoti piliečių dalyvavimo uždavinius;
 Apibendrinti pagrindinius piliečių dalyvavimo būdus (aptariant piliečių galimybę
pasinaudoti referendumo bei įstatymo leidybos iniciatyvos teise; teisę burtis į organizacijas ir
susirinkimuose pareikšti reikalavimus valdžiai; gyventojų apklausą ir kitas piliečių dalyvavimo viešajame administravime būdus).

1. Piliečių dalyvavimas, priežastys bei ideologija
Politinės partijos, interesų grupės, įstatymų leidėjai bei vykdomosios valdžios struktūros atlieka
tarpinį vaidmenį tarp piliečių ir politikos. Tačiau visuomenė vis dažniau ieško daugiau tiesioginio
atstovavimo formų – išreiškiamų tiesioginiu piliečių dalyvavimu, rengiant viešosios politikos
programas, jų įtraukimu į politikos sprendimų rengimą ir vertinimą ir pan.
Tiesioginis piliečių dalyvavimas viešojoje politikoje dažnai suprantamas kaip neprivilegijuotų
piliečių dalyvavimas, rengiant ir įgyvendinant sprendimus, kurie daro įtaką jų gyvenimo lygmeniui, jų
veiklos turiniui ir pan. Kai kurie teoretikai piliečių dalyvavimą vertina kaip priemonę, skirtą koreguoti
valdančiųjų sluoksnių politikos klaidas, įgyvendinant politikos uždavinius. Kiti teoretikai pažymi, kad
piliečių dalyvavimas grindžiamas pripažinimu, kad piliečiai gali veikti sprendimų kokybę bei pagerinti
viešosios politikos turinį. Pirmiausia piliečiai yra daug jautresni visuomenės poreikiams, mato ir
išskiria juos kur kas geriau nei valdžios atstovai. Antra, dažnai piliečiai nebūdami profesionalai yra
geresni ekspertai. Būtent dėl to šiandien piliečių dalyvavimas yra reikalingas tiek lokaliniu, tiek ir
centrinės valdžios lygmeniu. Be to, dalyvavimas skatina visos visuomenės brandą, padeda tobulinti politikos proceso kokybę.
Tiesa, praktiškai vis dar ryškus atotrūkis tarp demokratinio piliečių dalyvavimo formų
apibrėžimo ir jų įgyvendinimo bei pritaikymo. Todėl būtina praplėsti piliečių dalyvavimo ir valdžios
institucijų veiklos sąveikos supratimą, įdiegti naujas piliečių aktyvumo formas (rengiant viešąsias
programas ir projektus) ir pan.
Modernioje visuomenėje piliečių dalyvavimas administravime išreiškiamas keliomis formomis:
piliečių komitetais kaip patarėjų grupėmis; piliečių komitetais kaip valdymo grupėmis specialiose
viešosios politikos sferose; geros kaimynystės bendruomenės idėja, kai piliečiai būna tiesiogiai
atsakingi tam tikrose srityse. Piliečių komitetai turi nemažą poveikį tada, kai jie yra pajėgūs tiesiogiai
atlikti arba papildyti tam tikras valdžios funkcijas. Taigi politikos tikslų plėtojimas siejamas su piliečių
dalyvavimo viešėjame administravime efektyvumu. Todėl viešosios institucijos privalo keisti savo
struktūrą, personalo politiką, o sprendimus derinti su piliečių komitetų rekomendacijomis.
Svarbu tai, kad piliečių dalyvavimo pripažinimas didina viešųjų institucijų administratorių
atsakomybę. Čia galimi du atvejai. Pirmuoju atveju administratoriai gali sulaukti aktyvios piliečių
komitetų ar kitų struktūrų veiklos, jei institucijų vadovybė nesugeba realiai suformuoti organizacijos
politikos tikslų ir uždavinių. Antruoju atveju galimas administracinių struktūrų veiklos ir piliečių
organizacijų asimiliavimas. Šiuo atveju administracinės struktūros išlieka visiškai atsakingos už priimtus sprendimus.
Piliečių dalyvavimą priimant ir įgyvendinant sprendimus lemia politinės, socialinės bei
ekonominės priežastys. Todėl valdžios struktūros turi reaguoti į pokyčius visuomenės gyvenime,
įvairių bendruomenių vidinėje ir išorinėje aplinkoje bei bendruomenės narių lūkesčius. Juk piliečių
dalyvavimas, planuojant...