UŽ LYGIAS TEISES, TAČIAU PRIEŠ FEMINIZMĄ KRITIKA FEMINIZMUI PRIVAČIAME SEKTORIUJE LIETUVOJE

Ištrauka

UŽ LYGIAS TEISES, TAČIAU PRIEŠ FEMINIZMĄ: KRITIKA FEMINIZMUI PRIVAČIAME SEKTORIUJE LIETUVOJE
BAKALAURO DARBAS

Turinys
Įvadas 6
1. Teorinės pasipriešinimo feminizmui priežastys 10
1.1. Anti-gender judėjimas 10
1.2. Žiniasklaidos ir medijų įtaka 11
1.3. Stereotipai 12
1.4. Skirtingi apibrėžimai 14
1.5. Relevantiškumo trūkumas mažumoms 15
2. Metodologija 16
3. Lygių teisių bei feminizmo vertinimas Lietuvoje 18
3.1. Lygių teisių samprata 18
3.2. Lygių teisių vertinimas Lietuvoje 20
3.3. Lygių teisių vertinimas darbovietėje 23
3.4. Feminizmo samprata 24
3.5. Pasipriešinimo feminizmui priežastys 26
3.5.1. Radikalumas 27
3.5.2. Judėjimo šalininkų bruožai 29
3.5.3. Žinių stoka 31
3.5.4. Relevantiškumo trūkumas 32
3.6. Rekomendacijos judėjimui 33
3.7. Empirinės dalies apibendrinimas 34
Išvados 37
Literatūros ir šaltinių sąrašas 40
Summary 45

Įvadas
Feminizmo sąvoka yra plačiai paplitusi visuomenėje, tačiau aplink ją egzistuoja daugybė mitų
ir pati koncepcija yra gana stigmatizuota, todėl neretai galima išgirsti pakankamai neigiamą požiūrį
į feminizmo judėjimą. Tai yra politinis judėjimas, kurio pagrindinis siekis yra užtikrinti lygias teises
ir galimybes tarp abiejų lyčių. Šį judėjimą galima suvokti ir kaip kovą prieš seksizmą, kuris yra
suprantamas, kaip išankstinės nuostatos lyties atžvilgiu arba diskriminacija dėl lyties. Patį
feminizmą sudaro daugybė socialinių, kultūrinių ir politinių judėjimų, kurie prieštarauja
piktnaudžiavimui valdžia ir siekia lygybės bei teisingumo įvairiose srityse, tokiose kaip ekonomika,
menas, politika, kultūra ar religija. Aktyvistai nuolatos bando atskleisti vis dar visuomenėje
įsigalėjusią moterų priespaudą, ieško strategijų ir sprendimo būdų, kaip pašalinti šiuos visuomenėje
egzistuojančius nesutapimus.
Nors feminizmas buvo revoliucinis moterims ir lyčių santykiams visuomenėje, yra įvairių
feminizmo teorijų, kurios turi savo konkretų ir specifinį požiūrį į lytį, priespaudą ir socialines
struktūras. Liberali, radikali, intersekcinė, Marksistinė/socialistinė, spalvotų moterų, globalinė,
postkolonijinė, transnacionalinė, psichoanalitinė, ekofeministinė, egzistencialistinė, postmoderni,
trečiosios bangos ar queer feministinė – šios feminizmo teorijos yra dažniausiai aprašomos
literatūroje, tačiau net ir šis sąrašas nėra baigtinis. Jau daugelį metų diskusijos vyksta tarp
liberalaus, radikalaus ir socialistinio feminizmo šalininkų. Pagrindiniai nesutarimai yra susiję su
skirtingomis judėjimų strategijomis ir priemonėmis šiems tikslams pasiekti. Liberalaus feminizmo
šalininkai yra vadinami reformatoriais, kurie tiesiogiai neprieštarauja pačiai sistemai. Tuo tarpu
radikalaus feminizmo aktyvistai yra labiau linkę keisti pačias struktūras, o ne dalykus jose, todėl šio
judėjimo šalininkai yra linkę save vadinti revoliucionieriais. Iš kitos pusės, Marksizmo/socializmo
feminizmo šalininkai daugiau koncentruojasi į klasę bei nelygius darbo santykius tarp abiejų lyčių.
Tačiau šiuolaikinė feministinė teorija peržengia šias bendrąsias kategorijas ir daugiau kalba apie
susikertančias priespaudas tarp skirtingų marginalizuotų ar engiamų grupių. Judėjimas tampa
įtraukiantis ir leidžia išgirsti visų rasių, ekonominių pažiūrų, religijų, tapatybių ir orientacijų
moteris, kurios iki tol jautėsi paliktos paraštėse. Visi skirtingi feminizmo judėjimai turi panašų
tikslą - siekti moterų lygybės, tačiau skiriasi jų teorijos, kaip šių tikslų siekti, kokia yra priespaudos
priežastis ir kam teikti pirmenybę kovoje už lygybę.